Gyvenimas

2019.09.01 12:30

Tragiškas vilniečio likimo posūkis Kipre: kaklo lūžis ir skausminga asmeninio gyvenimo drama

LRT.lt2019.09.01 12:30

„Nelaimė man atsitiko Kipre, kur atvažiavau padirbėti, – pasakoja vilnietis Liusjenas Aukštuolis. Po trijų savaičių darbo vaikinas nutarė nuvažiuoti laisvą dieną prie jūros pasimaudyti. Vaikinas nardė, šokinėjo į jūrą nuo akmenų. Tačiau vienas šuolis jam buvo lemtingas.

„Įšokęs pajutau, kad galva į kažką atsitrenkiau, – prisimena jaunas vyras. – Šiaip taip iškilęs į paviršių, pajutau, kad nejaučiu nei rankų, nei kojų, nei viso kūno. Kaip sužinojau vėliau, šuolio metu susilaužiau kaklo C5 slankstelį ir visą mano kūną paralyžiavo.“

Jaunuolį Kipro greitosios pagalbos mašina iš pradžių nuvežė į vieną, po to į kitą ligoninę. Pagaliau viena iš jų jį priėmė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kipro ligoninėje vos nemirė

Savo nelaimei, medicininio draudimo Liusjenas neturėjo, todėl Kipro ligoninėse jam buvo teikiama tik būtina pagalba, kuri reiškė minimalų medikų dėmesį jo ypač sunkiai traumai.

„Įvairiose Kipro ligoninėse pragulėjau pusantro mėnesio, – pasakoja vaikinas. – Iš pradžių Larnakoje, po to Nikosijoje. Priežiūra ten buvo minimali – apverčia, nuprausia ir vėl paguldo. Susikalbėti ir ko nors paprašyti negalėjau.

Porą kartų vos nenumiriau, nes pradėjo rinktis vanduo plaučiuose ir pradėjau dusti. Dar pasisekė, kad pamatę, kad visas mėlynuoju, gydytojai susiprotėjo su vamzdeliu per nosį tą vandenį išsiurbti, o tai tikrai būčiau numiręs... Ligoninėse manęs niekas nemaitino – tik atnešdavo maistą ir padėdavo ant spintelės. O aš gi nevaldau rankų, tai pats pavalgyti negaliu.“

Nuo tokios „priežiūros“ Liusjenui susiformavo didžiulės pragulos, kurių jis nejautė, kaip ir nejautė viso kūno. O sanitarai tik užlipdydavo pragulas pleistrais ir viskas.

Po kiek laiko vyrui Kipre padarė stuburo operaciją, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, ją padarė blogai ir jau Lietuvoje prireikė daryti dar vieną operaciją, kad pataisytų ankstesniosios klaidas.

Kelias į Lietuvą

Po kiek laiko pasiimti Liusjeno į Kiprą atvyko Lietuvos gydytojai.

„Skridome į Lietuvą paprastu reisiniu lėktuvu. Nors kaklas ir buvo sulaužytas, sėdėjau įprastoje keleivio kėdėje, – prisimena vaikinas. – Atskridus tiesiai iš aerouosto buvau nuvežtas į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę, kur mane apžiūrėję gydytojai pakraupo – ant nugaros ir ant sėdynės man žiojėjo pleistrais aplipdytos pragulos.“

Ištyrę vaikiną, gydytojai nustatė, kad jo kakle likę užspausti nervai, tačiau operuoti negalėjo – reikėjo pradžioje užgydyti žiojėjančias pragulas.

„Gerai, kad pasitaikė geras gydytojas, kuris viską gražiai susiuvo ir galima buvo daryti operaciją, – prisimena vaikinas. – Ją atliko sėkmingai – pradėjau po truputį valdyti rankas, jau sugebėdavau pats valgyti, tačiau jėgų jose taip ir neatsirado – iki šiol negaliu važiuoti mechaniniu neįgaliojo vežimėliu, nes neturiu jėgų rankomis sukti ratų.“

Po operacijos Liusjenas išvyko 120-čiai dienų į reabilitaciją, kurioje pradėjo po kruopelytę atstatinėti sunkios traumos suluošintą kūną.

Asmeninė tragedija ir sunki depresija

Šiuo sunkiausiu savo laikotarpiu jaunas vyras patyrė ir kitą skaudų likimo smūgį – jį paliko žmona.

„Buvo tikrai labai sunku, prasidėjo sunki depresija, – prisimena Liusjenas. – Labai mylėjau savo žmoną, stengiausi ja pasirūpinti kaip galėjau, tačiau po to mano nelaimingo atsitikimo viskas pasikeitė ir ji mane paliko vieną su savo nelaime.“

Po reabilitacijos vaikinas grįžo į tėvų butą Panerių gatvėje trečiame aukšte, kuriame nebuvo lifto.

„Iš buto į lauką išvažiuoti negalėjau, tik labai retai, būtinais atvejais, – prisimena vaikinas. – Buvau įkalintas tarp keturių sienų.“

Po keleto metų šeimai pavyko pakeisti butą ir dabar vaikinas gyvena pirmame aukšte, turi pritaikytą išvažiavimą į kiemą.

„Svajonės dabar jau visai kitos, negu anksčiau, – paklaustas apie tai, sako jaunuolis. – Jos labai paprastos – gyventi ir džiaugtis tuo, ką turi šiuo metu ir kiek galima mažiau būti našta savo artimiesiems – mamai, patėviui ir močiutei. Tai man šiuo metu svarbiausia.“

Pasak Liusjeno, viena iš pagrindinių galimybių neįgaliajam kažką išmokti, įgyti naujų įgūdžių ir rasti savo kelią gyvenime – neįgaliųjų aktyvios reabilitacijos stovyklos, kuriose susirenka tokie, kaip jis.

Šiuo metu Giruliuose vyksta jau penktoji maltiečių aktyvios neįgalaus jaunimo reabilitacijos stovykla „Move it“, į kurią susirinko dvidešimt per paskutiniuosius metus itin sunkias stuburo traumas patyrusių jaunuolių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.