Gyvenimas

2019.09.01 08:31

Lietuviški mokslo vaisiai Rugsėjo 1-ąją raškomi ir atostogų saloje Fuerteventūroje

Agnė Kibildaitė, LRT.lt2019.09.01 08:31

Fuerteventūros sala Kanaruose – antrieji žurnalistės Jurgos Baltrukonytės ir fotografo Algio Kriščiūno bei jų dukros Paulos namai. Pora su mažamete atžala saloje sutinka ir Rugsėjo 1-ąją, nes čia Paula lanko vietinę ispanų mokyklą. Tačiau trūkstamas lietuvių kalbos žinias mažametė įgyja nuotoliniu būdu.

Atrodo, kad Jurga ir Algis gali džiaugtis atostogas primenančiu gyvenimu Fuerteventūros saloje bei saulėtu vaizdu į vandenyną. Tačiau, artėjant Rugsėjo 1-ajai, žurnalistė susimąsto: nors ir gyvena svajonių saloje – poilsiauti sau ir dukrai neleidžia.

Nuotolinis mokymas gelbsti po pasaulį besiblaškančias šeimas

J. Baltrukonytės ir A. Kriščiūno dukra Paula jau antrus metus iš eilės laikosi griežto režimo, nes prasidėjus mokslo metams privalo ruošti ne tik vietinėje ispanų mokykloje užduodamus namų darbus, bet ir nuotoliniu būdu skiriamas lietuvių kalbos užduotis.

„Šiandien surasti reikiamą informaciją apie nuotolinio mokymosi galimybes nesudėtinga. Dukra mokosi nuotoliniu būdu lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo jau dvejus metus. Manau, kad toks mokymosi modelis skatina jauną žmogų laikytis disciplinos.

Kadangi nuotoliniu būdu dirbantys mokytojai mokiniui atsiunčia tik planą, kurias užduotis vaikas turi atlikti ir nurodo tikslią datą, iki kurios dienos tai privalo būti padaryta, mokinys privalo pats susiplanuoti savo dienotvarkę taip, kad spėtų viską laiku atsiskaityti“, – sakė J. Baltrukonytė.

Tiesa, nuotolinis mokymasis gali tapti pliusu tėvams, neapsisprendusiems, kuriame pasaulio krašte jie su šeima nori praleisti savo gyvenimą.

„Galbūt nutiks taip, kad tėvai nuspręs kartu su atžala grįžti į Lietuvą, kurioje vaikas privalės per trumpą laiką integruotis į įprastą lietuvišką mokyklą. Nuotoliniu būdu įgyjamos žinios vienija po visą pasaulį išsibarsčiusius mokinius. Jų pasiekti gebėjimai pripažįstami Lietuvos ugdymo įstaigose ir leidžia sugrįžusiems emigrantų vaikams lengvai įsilieti į savo bendraamžių kolektyvą“, – teigė LRT.lt portalo pašnekovė.

Nuotolinis mokymasis skatina jauną žmogų laikytis disciplinos.

Tačiau tėvams prireiks prisitaikyti ir prie tam tikrų atžalos nuotolinio mokymosi subtilybių.

„Nuotolinis mokymasis reikalauja ir nemažai tėvų pastangų. Atsimenu, Lietuvoje ramia širdimi išleisdavome Paulą į ugdymo įstaigą, nes žinojome, kad mūsų dukra bus tinkamai pasirūpinta. Tačiau tėvai, kurių vaikai dar maži ir reikiamas žinias įgyja nuotoliniu būdu, mokosi kartu su atžalomis – rašo lietuvių kalbos diktantus, rašinėlius, filmuoja deklamuojamus eilėraščius ir visa tai kelia į ne tokią jau paprastą bei visiems lengvai perkandamą virtualią mokyklą.

Pavyzdžiui, kartą palikome Paulą su močiute saloje. Tą dieną mergaitė turėjo deklamuoti eilėraštį ir vėliau jį įkelti į nuotolinio mokymo sistemą, kad jos atliktą darbą įvertintų Lietuvoje dirbantis specialistas.

Nors močiutė ne vieną kartą kėlė šį vaizdo įrašą į sistemą, tačiau to padaryti niekaip nepavyko, o tai sukėlė nemenką stresą ne tik močiutei, bet ir Paulai. Taigi, nuotolinio mokymosi galimybę lydi ir tam tikri niuansai, išimtys, prie kurių privalai prisitaikyti, jei išvykęs į kitą šalį nori išsaugoti ryšį su gimtine“, – sakė J. Baltrukonytė.

Nuotolinis mokymasis gali tapti pliusu tėvams, neapsisprendusiems, kuriame pasaulio krašte jie su šeima nori praleisti savo gyvenimą.

Pasak J. Baltrukonytės, nors nuotolinis mokymasis reikalauja ir nemažo atžalų tėvų įsitraukimo, Lietuvoje dirbantys specialistai stengiasi ištrinti ribą tarp mokinį ir mokytoją skiriančio atstumo bei išugdyti mokinius taip, kaip ir įprastoje ugdymo įstaigoje besimokančius jų bendraamžius.

„Domėjausi populiarėjančia 21 amžiaus amerikiečių tėvų iniciatyva, kuria besivadovaujantys tėvai neleidžia savo vaikų į vietines mokyklas, bet patys imasi jų ugdymo. Tačiau Lietuvoje nepilnamečių ugdymas yra privalomas ir tėvai negali taip laisvai savivaliauti bei žaisti vaikų ateitimi. Tiesa, tokiu kai kurių amerikiečių šeimų pavyzdžiu nesivadovaučiau, net jei ir turėčiau galimybę.

Galbūt savarankiško vaiko mokymo atsakomybė ir neprilygsta savarankiškam gimdymui namuose, tačiau tėvai, nusprendę žengti tokį žingsnį, prisiima labai didelę atsakomybę. Tokiu atveju tėvai turi derintis tik prie vaiko ugdymo poreikių, o ne prie savo darbų ar laisvalaikio pomėgių.

Manau, kad vaikų ugdymo sistema nėra bloga nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, nei Lietuvoje, kad tėvai būtų priversti savo atžalų ugdymu rūpintys vien tik patys“, – pasakojo J. Baltrukonytė.

Pasak J. Baltrukonytės, nors jos dukra mokosi lietuvių kalbos ir pasaulio pažinimo tik nuotoliniu būdu ir su savo bendraklasiais, esančiais Lietuvoje, akis į akį nesusitinka, tačiau gimtoji kultūra – arčiau širdies nei vietinė ispanų.

„Mano dukra Lietuvoje jaučiasi geriau nei Ispanijoje. Lietuvių kultūra, elgesys, charakteris, požiūris – viskas sava bei įprasta. O Ispanijos saloje net vaikų būreliai iš šono atrodo gana keisti. Pirmi metai ispaniškoje mokykloje buvo sunkūs. Nemokėdama kalbėti ispaniškai ar angliškai, Paula pateko į įstaigą, kurioje pamokas lanko įvairių tautų atstovai.

Nors Paula yra iš tų vaikų, kurie geba prisitaikyti prie susiklosčiusios situacijos, tačiau ar ji įsiliejo į salos, kurioje gyvename, kultūrą – dar nežinia. Dėl šios priežasties skatinu Paulą kruopščiai atlikti nuotoliniu būdu skiriamas lietuvių kalbos užduotis, kad ji neatsiliktų nuo savo bendraklasių, besimokančių Lietuvoje, ir nusprendus sugrįžti į Lietuvą gebėtų lygiai tiek, kiek ir jie“, – sakė pašnekovė.

Išmaniosios technologijos keičia mokymosi sampratą

21 amžiuje išmanieji įrenginiai, interneto ryšys tampa neatsiejama švietimo dalimi. Jais naudojasi tiek mokiniai, tiek nuo jų vos spėjantys neatsilikti pedagogai. Vilniaus Ozo gimnazijos direktorius Albinas Daubaras pastebi – norint suprasti, kaip iš tiesų internetas keičia mokymosi sampratą, verta dėmesį sutelkti į populiarėjančią nuotolinio mokymosi galimybę.

„Dabar Lietuvos specialistai turi visas reikiamas priemones, įgalinančias mokyti lietuvių emigrantų vaikus, išsibarsčiusius po visą pasaulį nuo Japonijos iki Naujosios Zelandijos“, – teigė daugiau nei 17 metų nuotolinio mokymo galimybę teikiančios mokyklos vadovas.

Šioje gimnazijoje nuotoliniu būdu mokosi didžioji dalis mokinių.

„Mūsų gimnazijoje registruojama apie 1300 mokinių, iš kurių 1000 pasirinko nuotolinį mokymąsi. Taigi, Ozo gimnazijos mokiniai yra išsibarstę po daugiau nei 30 pasaulio šalių. Manome, kad pasaulio kampelyje, kuriame galime rasti lietuvių bendruomenę, bus nors vienas ir mūsų gimnazijos mokinys“, – sakė A. Daubaras.

Gimnazijos vadovas antrina žurnalistei J. Baltrukonytei ir pastebi, kad pagrindinė nuotolinio mokymo nauda yra ta, kad su šeima išvykę mokiniai, net ir būdami kitoje šalyje ar kitame žemyne, gali mokytis Lietuvos mokykloje ir visiškai nemokamai įgyti išsilavinimą. Tai ypač svarbu tiems vaikams, kurie iš gimtinės iškeliauja ne visam laikui. Vadinasi, į Lietuvą sugrįžę vaikai toliau galės mokytis kartu su savo bendraamžiais.

„Jeigu mokinys, jo tėveliai moka įsijungti kompiuterį, naudotis internetu ir rengti dokumentus tokiomis programomis kaip „Microsoft Word“ ar į ją panašiomis, galima teigti – pasirengimas mokytis nuotoliniu būdu yra daugiau nei patenkinamas.

Žinoma, mokytojams paprašius kokią nors užduotį nufilmuoti, gali prireikti ir didesnio kompiuterinio raštingumo įgūdžių. Bet jeigu mokinys moka naudotis elektroniniu paštu, visada galės prašyti pagalbos jį mokančių mokytojų“, – sakė A. Daubaras.

Gimnazijoje registruojama apie 1300 mokinių, iš kurių 1000 pasirinko nuotolinį mokymąsi.

Anot gimnazijos vadovo, mokymo įstaiga, siūlanti mokytis nuotoliniu būdu, pasirūpina ne tik vadovėliais, kurie mokiniams tampa prieinami skaitmeniniu pavidalu. Taip pat, tapę nuotolinukais, mokiniai gauna prieigą prie virtualios mokymosi aplinkos, kurioje talpinama visa jiems reikalinga medžiaga.

„Kadangi tiek įprastu, tiek nuotoliniu būdu besimokantys mokiniai yra lavinami pagal tas pačias Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas bendrąsias mokomųjų dalykų programas, mokyklos ar programos baigimo pažymėjimai visiems išduodami vienodi“,– teigė jis.

Nuotolinis mokymasis Lietuvoje sparčiai populiarėja

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė išvykusių į užsienį asmenų nuotolinio mokymosi Lietuvos mokyklose ir tokio mokymo galimybių duomenis. Skaičiai rodo, kad nuotoliniu būdu besimokančiųjų mokinių kasmet Lietuvoje daugėja: 2013 m. nuotoliniu būdu iš viso mokėsi 847 mokiniai, 2016 m. – 2 327 mokiniai, o 2018 m. – 2 398 mokiniai.

Nuotolinis mokymas gali vykti ir bendraujant su mokytoju informacinėmis technologijomis, ir mokytojui lankantis namuose.

„Nuotoliniu būdu namuose, kai su mokytojais bendraujama virtualiai, gali mokytis dalyvaujantys didelio meistriškumo sportininkų rengimo, tarptautinių dalykinių olimpiadų pasirengimo, tarptautinėje mokinių mobilumo ar mainų programose; nepilnamečiai, auginantys savo vaikus.

Taip pat mokiniai pagal savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos padalinių rekomendaciją. Nuotoliniu būdu gali mokytis ir išvykusieji į užsienį“, – rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Portalui LRT.lt atsiųstame atsakyme.

Kitas būdas – mokymasis namuose. Namuose, kai mokytojai ateina į namus, mokomi tie, kuriems dėl sveikatos būklės gydytojų konsultacinė komisija yra paskyrusi mokymą namie. Taip pat turintieji specialiųjų ugdymosi poreikių (pagal Pedagoginės psichologinės tarnybos ar Švietimo pagalbos tarnybos rekomendaciją).

Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, 2018–2019 m. m. namuose ateinančių mokytojų mokomi 678 bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai.

Paskutiniais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, Lietuvoje nuotolinį mokymą teikia 5 mokymo įstaigos: Šiaulių „Sandoros“ progimnazija, Šiaulių Simono Daukanto gimnazija, Vilniaus Ozo gimnazija, Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centras, Kretingos rajono švietimo centras.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba, – jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.