Iš už debesies išlendanti vasaros saulė Lietuvoje džiugina ir ūkininkus, ir pilotus. Ir vieniems, ir kitiems tai pats geriausias oras. O ką daryti, jei esi ir pilotas, ir ūkininkas? Beieškodamas atsakymo į šį klausimą Laurynas Griauzdė Kupiškio rajone įsirengė aerodromą.
Laurynas Griauzdė Kupiškio rajone įgyvendino daugelio aviatorių svajonę – šalia sodybos įsirengė aerodromą, iš kurio jau metus kyla ne tik pats, bet ir pirmieji studentai.
„Gauti kilometro ilgio juostą ir ją išlyginti taip, kad iš jos padarytum aerodromą, sukultūrinti – atėmė ne vieną naktį darbo, nes aišku, tuo metu, kai čia viskas buvo daroma reikėjo ir skraidyti, ir dirbti žemės ūkyje, ir dar papildomai aerodromą statyti“, – sako ūkininkaujantis pilotas Laurynas Griauzdė
Laurynui nuo vaikystės nesvetima nei aviacija, nei ūkininkavimas. Dirbamas žemes jis perėmė iš senelių, o meilę aviacijai – iš tėčio Gintauto Griauzdės, skrydžių instruktoriaus.
„Kiek save sąmoningai atsimenu, tai atsimenu aerodrome, panašiuose laukuose, dienas leidžiantį lėktuvuose“, – pasakoja L. Griauzdė.
Modernizavus ūkį iš senelių perimti 40 hektarų išaugo į 200. Tuo metu jaunasis ūkininkas vadovavo ir Panevėžio aeroklubui.
„Darėsi sudėtinga tiek čia darbus atlikti laiku, tiek ten padaryti juos kokybiškai. Galų gale buvo padaryta išvada, kad iš žemės ūkio naudmenų ploto eliminuojame 10 ha ir juos paskiriame būtent aerodromui ir skraidymo mokyklai. Taip Kupiškio rajone atsirado aerodromas“, – teigia L. Griauzdė.
Šiuo metu Kupiškio aviacijos treniruočių centre mokosi 15 studentų. Čia siūlomos šešios mokymų programos. Tai pirmas aviacijos mokymų centras šiame rajone.
„Mes galim labai džiaugtis. Realiai daugelis kitų aerodromų, aeroklubų Lietuvos mums pavydi, mes turime labai didelę oro erdvę nekontroliuojamą, kurioje mes galime funkcionuoti be jokių apribojimų. Šalia mūsų nėra jokių karinių poligonų, šalia mūsų nėra tarptautinio oro uosto ar kažkokių papildomų ribojimo zonų. Tuo Kupiškis yra dėkingas. Na ir mūsų peizažą puošia Kupiškio marios, kurios yra vos už kilometro nuo mūsų“, – sako L. Griauzdė.
Laurynas pasakoja, kad ūkininkavimą ir skraidymą suderinti nėra lengva, tačiau mėgstamai veiklai negaila nieko.
Aviacinius mokymus aerodrome veda ir pats pašnekovas, ir jo tėtis, ir draugai aviatoriai. Jis pabrėžia, kad be jų pagalbos Kupiškio aeroklubo dar nebūtų.
Vos bus nuimtas javų derlius, jaunasis ūkininkas planuoja traktoriaus vairą dažniau iškeisti į lėktuvo vairalazdę. Šią vasarą dangus skrydžiams palankus, tad į Kupiškį maloniau pasidairyti iš aukštai.
Išsamiau – Arnetos Matuzevičiūtės reportaže:
