Gyvenimas

2019.08.20 13:30

Latvijos radijuje per Baltijos kelią dirbę žmonės: kas įvyko, įvertinome tik vėliau pamatę vaizdus

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2019.08.20 13:30

Laisvės šauklys Latvijoje buvo ne tik Baltijos kelias. Šią misiją nuo pat įkūrimo įgyvendino ir VEF radijo imtuvų gamykla. Organizuoti Baltijos kelią be radijo būtų buvę sunkiau, LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže teigia per Baltijos kelią Latvijos radijuje dirbę žmonės. Vieša paslaptis buvo ir tai, jog per VEF radijo imtuvus buvo galima klausytis, pavyzdžiui, „Amerikos balso“.

Kaip Lietuvoje, taip ir Latvijoje Baltijos keliui koordinuoti buvo pasitelktas radijas. Prieš trisdešimt metų tą dieną dirbę Latvijos radijo darbuotojai sako, kad tai buvo sudėtinga diena, baimintasi provokacijų. Tiesa, Latvijai radijas buvo dvigubai svarbus, nes jo dažniausiai buvo klausomasi per Rygoje gamintus VEF imtuvus. Latviai sako, kad ir pati radijo imtuvų gamykla buvo laisvės šauklys.

„Baltijos kelias buvo unikali akcija Baltijos šalių istorijoje. Unikali ji ir Europoje. Baltijos kelias – tai taiki akcija su didžia dvasine energija. Didi savo taikingumu, bet kartu ji protesto, valios ir nesusitaikymo akcija“, – taip apie Baltijos kelią šiandien pasakoja Latvijos radijo diktorė Sandra Glazupa.

Prieš trisdešimt metų rugpjūčio 23-iąją ji dirbo radijuje iki pietų, o po to kartu su šeima važiavo į Baltijos kelią: „Emocijos buvo labai stiprios, visi buvome kaip vienas. Jausmai nuostabūs. Mano sūnums jau per trisdešimt, ir jie didžiuojasi, kad stovėjo Baltijos kelyje.“

Radijas aštuoniasdešimt devintaisiais jau buvo lyg nepriklausomybės salelė. Tais laikais radijas suvaidino milžinišką vaidmenį.

S. Glazupa prisimena, kad ta diena radijui buvo sudėtinga, nuolat keitėsi programa. Būtent per radiją buvo skelbiama, kur susidarė kamščiai, kur žmonėms važiuoti. Diktorė pasakoja, kad jautė ir įtampą dėl nežinios, kuo visa tai baigsis.

„Mums sakė, kad gali būti ir provokacijų, kad būtume atidūs ir apskritai neišeitume iš studijos“, – pažymi ji.

Ir S. Glazupa, ir už transliacijas tuomet atsakingas Latvijos radijo Transliacijų departamento vadovas Guntars Plucis prisimena, kad visi žmonės radijuje suprato, jog tai svarbu, nors pripažįsta, kad emociškai tai įvertino gerokai vėliau, žiūrėdami vaizdus iš Baltijos kelio. Jie sako, kad organizuoti Baltijos kelią be radijo būtų buvę sunkiau.

„Radijas aštuoniasdešimt devintaisiais jau buvo lyg nepriklausomybės salelė. Tais laikais nebuvo nei mobiliųjų telefonų, nei interneto – radijas buvo pagrindinis informacijos šaltinis. Barikadose stovėjo tūkstančiai žmonių, jie visi turėjo radijo imtuvus, iš jų gaudavo visą informaciją. Tais laikais radijas suvaidino milžinišką vaidmenį“, – kalba pašnekovas.

G. Pluciui gilesnius prisiminimus paliko devyniasdešimt pirmųjų sausio barikados.

„Buvo visiška nežinomybė. Gavome informaciją iš Lietuvos, kas vyksta prie televizijos bokšto. Laukėme tokio pat puolimo kiekvieną minutę. Čia, aplink radiją, buvo pastatytos barikados. Iš keturių mūsų išleidėjų aš vienintelis buvau vyras. Tad visomis naktimis nuo sausio tryliktosios iki sausio pabaigos dirbau tik aš. Moterys keisdavosi dienomis. Buvo baisu“, – prisimena G. Plucis.

Latvijai radijas turėjo dvigubą reikšmę. Rygoje iki pat nepriklausomybės atkūrimo buvo gaminami radijo aparatai VEF. Latviai pabrėžia, kad gamykla – tai ne Sovietų Sąjungos kūrinys. VEF susikūrė tarpukariu, prieš šimtą metų, o gamyklos aukso amžiumi vadinamas 4-asis dešimtmetis, kai VEF kūrė net lėktuvo modelius.

VEF galima vadinti Latvijos pramonės simboliu.

„VEF galima vadinti Latvijos pramonės simboliu. Tai Latvijos valstybės simbolis, jis išaugo kartu su Latvija nuo 1919-ųjų“, – sako VEL muziejaus atstovė Dace Kaprane.

Ne tik tie, kurie kalbėjo per radiją, bet ir tie, kurie gamino radijo imtuvus, buvo laisvės šaukliai, kai vis garsiau kalbėta apie nepriklausomybę. Vieša paslaptis buvo VEF gamintojų palikta galimybė išplėsti radijo bangų diapozoną ir klausytis „Laisvosios Europos radijo“ ir „Amerikos balso“.

„1989-ųjų balandžio 27-ąją ant VEF gamyklos bokšto pirmą kartą per visą Sovietų Sąjungos istoriją iškelta baltai raudona Latvijos vėliava. Tai buvo tautos pakilimo momentas, nes VEF gamykloje nuo pat pradžių buvo daug patriotų“, – pažymi D. Kaprane.

Dabar VEF gamykla gerokai apleista – ji neatlaikė rinkos ekonomikos. Tiesa, dabar čia kuriasi informacinių technologijų įmonės, ir, VEF muziejaus atstovės teigimu, jas visas vienija noras atkurti gamyklos idėją.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Latvijos radijo diktorė Sandra Glazupa apie darbą Baltijos kelio dieną: programa keitėsi nuolatos, o aš vis baiminausi – kas bus?

Reportažus ir tiesiogines transliacijas iš Estijos ir Latvijos bus galima girdėti LRT RADIJO laidose „Ryto garsai“, „10–12“, „Radijo popietė“, LRT TELEVIZIJOS laidose „Labas rytas, Lietuva“ ir „Laba diena, Lietuva“, portale LRT.lt ir LRT socialiniuose tinkluose.

Grįždama per Latviją, kūrybinė grupė finišuos Vilniuje penktadienį, rugpjūčio 23 d., kai bus minimos Baltijos kelio 30-osios metinės.

Kviečiame atšvęsti Baltijos kelio 30-metį kartu su LRT. Kviečiame papuošti kardeliais savo paskyras socialiniuose tinkluose arba simbolinį gėlės žiedą įsisegti į drabužius:

Papuoškite savo profilio nuotrauką

Atnaujinkite savo „Facebook“ viršelį

Atsispausdinkite simbolinį kardelio žiedą