Gyvenimas

2019.08.19 14:18

„Pasidaryk pats“ – būdas sutaupyti, išreikšti save ar saviapgaulė?

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“2019.08.19 14:18

Automobilio pats nesurinksite, tačiau jeigu galėsite išsirinkti jo funkcijas ar spalvą, tikėtina, ją vertinsite kur kas labiau. Taip apie „Pasidaryk pats“ efektą pasakoja LRT žurnalistė Jurgita Čeponytė. O, kaip teigia psichologas Antanas Kairys, laisvalaikiu žiūrimi tokie vaizdo įrašai, kaip „Do It Yourself“, suteikia mums džiaugsmo, nes demonstruoja žmonių meistrystę.

„Pasidaryk pats“ efektas dar vadinamas „Ikea`os“ efektu – šis dalykas, anot LRT žurnalistės J. Čeponytės, pastebėtas jau seniai, tačiau tokį pavadinimą gavo prieš 8 metus.

„1950 m. maisto kompanija „General Mills“ siekė rasti būdą, kaip parduoti daugiau mišinių pyragams kepti. Bandyta įvairiausiais būdais padidinti pardavimus, bet niekas nepasiteisino. Kompanija į pagalbą pasikvietė psichologą, kuris analizavo pirkėjų motyvaciją, kodėl jie perka vienus produktus, o kitų neperka“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakoja J. Čeponytė.

Kaip teigia žurnalistė, psichologas po atlikto eksperimento su vartotojais kompanijai pasiūlė į pyrago mišinį nebedėti kiaušinių miltelių, o žmonės šviežių kiaušinių įsidėtų patys. Jo įsitikinimu, taip žmonės jaus, jog prie gamybos proceso prisidėjo daugiau.

„Tai labai pasiteisino. Pyrago mišinio pardavimai šovė į viršų. Kitos kompanijos pradėjo daryti tą patį, nes suprato, kad žmonėms reikia prisidėti prie gamybos“, – kalba pašnekovė.

Savo darbą eksperimento dalyviai įvertino brangiau nei kito pagamintą.

2011 m. Harvardo verslo mokyklos mokslininkai, psichologai ėmė analizuoti dar vieną aspektą, dėl ko žmonės labiau linkę pirkti tokius produktus. Anot jų, kai žmones priversti prisidėti prie produkto ar prekės gamybos, jie jaučiasi laimingesni ir yra pasiryžę mokėti daugiau pinigų. Būtent dėl to prekybos tinklui „Ikea“ taip puikiai sekasi, nes šios parduotuvės garsėja savo baldais ir kitais daiktais, kuriuos reikia susirinkti patiems.

Žurnalistė J. Čeponytė papasakojo apie dar vieną tų pačių mokslininkų atliktą eksperimentą, kuris atskleidė dar keletą dalykų.

„Eksperimento dalyviams buvo duotos medžiagos, iš kurių jie turėjo pagaminti varles. Tada jie turėjo atlikti statymus, už kiek pirktų pagamintus darbus. Savo darbą jie įvertino brangiau nei kito pagamintą, o kaina, kurią statydavo už savo pagamintą daiktą, buvo beveik tokia pati kaip to, kuris buvo pagamintas profesionalo“, – pasakoja ji.

Anot pašnekovės, tai lemia žmonių psichologija – tai, ką pagaminau aš, beveik taip pat vertinga, kaip pagaminta kokios nors srities specialisto. Vis dėlto šis efektas turi ribas – mes vertiname daiktus, kuriuos patys pasidarome, jeigu galime juos pasigaminti paprastai, viską suprantame, mums nekyla didelių klausimų ir ilgai neužtrunkame.

Šis efektas galioja beveik visose srityse. Tiesa, gaminant maistą ar renkant baldus viskas paprasčiau, o štai pasisiūti rūbą – sudėtingiau, nes reikia siuvimo mašinos, įvairių papildomų įrankių. Tačiau, pavyzdžiui, nors automobilio patys nesusirinksime, vartotojas labiau vertins mašiną, prie kurios gamybos galės prisidėti pats bent šiek tiek: išsirinkti tam tikras funkcijas, pasirinkti spalvą.

Pasak daugiau kaip 8 mln. sekėjų turinčio „YouTube“ kanalo „Crafty Panda“ vadovo Roko Jurkevičiaus, be muzikinių klipų, kuriuos žmonės įsijungia dėl grojamos dainos ir jų nė nežiūri, „Do It Yourself“ ir „How to“ vaizdo klipai surenka daugiausiai peržiūrų. Jo teigimu, lūžis įvyko tada, kai tokius vaizdo klipus ėmė kurti didelės medijų kompanijos su dideliais biudžetais.

Žmonėms patinka nieko neveikti. Tik žiūrėdami serialus ar laidas jie galvoja, kad nieko neveikia, o kai žiūri tokį turinį, galvoja, kad mokosi.

„Žmonės yra pavargę žiūrėti televiziją, televizinius šou. Jiems patinka pačių žmonių sugeneruotas turinys. Nuo to viskas ir prasidėjo – žmonės kėlė visokius vaizdo įrašus, kaip jie ką nors gamina. Pasigilinus į psichologiją, žmonėms patinka nieko neveikti. Tik žiūrėdami serialus ar laidas jie galvoja, kad nieko neveikia, o kai žiūri tokį turinį, galvoja, kad mokosi“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ kalba pašnekovas.

Vis dėlto jis pažymi – tai dažnai tėra saviapgaulė. Tam pritaria ir Vilniaus universiteto psichologas A. Kairys.

„Dauguma šių vaizdo įrašų yra labai gerai padaryti: trumpi, šviesių spalvų, pozityvūs, „užkabinančiomis“ antraštėmis, skatinančiomis susidomėti“, – sako A. Kairys.

Kai kurie žmonės domisi kokia nors sritimi, pavyzdžiui, interjero dizainu. Jie neplanuoja daryti lovos iš „palečių“, bet pasisemti idėjų – kodėl gi ne?

Tad net jei domimasi tokiu turiniu, nebūtinai ruošiamasi atlikti juose demonstruojamus veiksmus. Tokių vaizdo įrašų žiūrėjimas dažnai tiesiog mus linksmina, nes, pasak pašnekovo, rodo žmogaus meistrystę. Sugreitintuose ir pozityviai pateiktuose vaizdo įrašuose matomas gamybos procesas atrodo tarsi be pastangų – per pusę minutės pagaminama kėdė iš beveik nieko. Tai žiūrovams sukelia džiaugsmą.

Vis dėlto jis priduria, nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog vaizdo klipai įsijungimi smagiam laisvalaikiui, jų žiūrėjimas dažnai nėra betikslis.

„Kai kurie žmonės domisi kokia nors sritimi, pavyzdžiui, interjero dizainu. Jie neplanuoja daryti lovos iš „palečių“, bet pasisemti idėjų – kodėl gi ne? Gali žiūrėti kaip pasiruošimą – jeigu reiks, žinosiu, kaip pasidaryti“, – mintimis dalijasi psichologas.

Plačiau – laidų įrašuose. Žiūrėkite „Labas rytas, Lietuva“ nuo 39.52 min. arba klausykitės „Ryto garsų“ nuo 1.33.30 val.

„Labas rytas, Lietuva“ I d. „Pasidaryk pats“ efektas: kai žmonėms leidi padaryti patiems – jie jaučiasi labiau vertinami ir net pasiryžę mokėti daugiau

Keletas „Pasidaryk pats“ idėjų:

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.