Gyvenimas

2019.08.13 17:46

Lietuviškojo „Burning Man“ laužai įskėlė ir kritikos žiežirbą: organizatoriai priversti atsiprašyti

Gintarė Micevičiūtė, LRT.lt2019.08.13 17:46

Pirmą kartą po oficialia „Burning Man“ vėliava vykusio lietuviškojo susibūrimo „Baltic Burn“ organizatoriai, kalbėdami apie deginamus meno kūrinius, juokavo, kad jiems pirmas prisvilęs blynas reiškia sėkmę, o ne nesėkmę. Tačiau panašu, kad blynas prisvilo labiau, nei jie tikėjosi.

Skaitytojui nerimą kėlė juodi dūmai

Po renginio išplatintos nuotraukos, kuriose matyti deginama skulptūra ir besiveržiantys tamsūs dūmai, nepraslydo pro akis skaitytojams ir iškėlė klausimą, ar renginio organizatoriai, skelbiantys, jog gerbia gamtą, neprisideda prie jos taršos.

Skaitytojas Jonas portalui LRT.lt rašė: „Renginys-festivalis, kurio aprašyme išdidžiai skelbta, jog renginyje necirkuliuoja pinigai, nesinaudojama išmaniaisiais prietaisais ir gerbiama gamta, iš tikrųjų prisidėjo prie taršos, ir dar tuo didžiuojasi.“

„Minimas renginys – festivalis „Baltic Burn“. Jo metu, išdidžiai ir smagiai gerbiant gamtą, degintos medžio drožlių plokštės (MDP, jas deginti draudžiama). Juodi dūmai nuo drožlėms klijuoti skirtų medžiagų į dangų – puikus būdas gamtai pagerbti. Trūko tik senų padangų įmest... „Baltic Burn“, reklamuotas kaip garsiojo „Burning Man“ sekėjas, o tai garbės didžiajam festivaliui nepadarytų. Kaip ir Lietuvai, žinant pasaulio susitelkimą ekologijos vardan“ – rašė skaitytojas.

Organizatoriai klaidą pripažįsta

Vienas iš „Baltic Burn“ organizatorių Povilas Germanavičius portalui LRT.lt patvirtino, kad statant vieną skulptūrą buvo panaudotos medžio drožlių plokščių atraižų dekoracijos. Tiesa, pasak jo, prieš kūrinį sudeginant jos turėjo būti nuimtos, o sudeginta tik likusioji skulptūros dalis iš medienos.

„Dėl žmogiškosios klaidos dekoracijos nebuvo nuimtos“, – sakė P. Germanavičius ir visos renginio organizatorių komandos vardu atsiprašė už šį aplaidų poelgį.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Elena Auglienė portalui LRT.lt atsiųstame atsakyme teigė, kad renginio „Baltic Burn“ deklaruojama žinia apie ekologiją iš tiesų nesiderina prie milžiniškų laužų deginimo bei didžiulių suodžių ir kitų pavojingų teršalų prisotintų juodų dūmų kamuolių.

„Iš festivalio nuotraukų negalima pasakyti, kokios tiksliai sudėties medienos plokštės deginamos, bet kad jos deginamos – akivaizdu. Galbūt visiškam išsivalymui, kad neliktų po renginio šiukšlių, galėjo tokiuose laužuose kartu supleškėti ir kitos renginio metu susidariusios atliekos, o atliekų deginimas ne joms skirtuose atliekų deginimo ar bendro atliekų deginimo įrenginiuose yra draudžiamas“, – teigė E. Auglienė.

Kritikos sulaukia ir pats „Burning Man“

Be to, pasak E. Auglienės, kuo žemesnėje temperatūroje degimas vyksta(laužuose kaip tik ir vyksta toks degimas), tuo daugiau išsiskiria „nepilno degimo“ produktų – daug kenksmingesnių ir net kancerogeninių teršalų.

LRT.lt primena, kad „Baltic Burn“ vadovavosi tais pačiais 10 principų, kaip ir JAV vykstantis „Burning Man“. Čia necirkuliavo pinigai ir nevyko jokia prekyba, o kiekvienas festivalio dalyvis tapo ir jo kūrėju: kažkas vedė užsiėmimus, kažkas grojo už pulto, o kažkas tiesiog pamainomis budėjo prie vartų ar virtuvės laužo.

Tiesa, kritikos dėl dviprasmybių sulaukia ir pats „Burning Man“. Nors dalyviai susirenka visas šiukšles ir skatina antivartotojiškumą, renginys kasmet pliekiamas dėl to, kad daugybė lėšų investuojama dar prieš jam prasidedant.

Renginio gerbėjai ruošia išskirtinius kostiumus, apsirūpina ne tik maistu ar gėrimais, bet ir šviečiančiomis girliandomis, lemputėmis, o Nevados dykumoje įsirengia ne vien asketiškas, bet ir prabangias, patogumais aprūpintas stovyklas.

Taip pat skaitykite