Gyvenimas

2019.08.13 07:03

„Disney“ filmukų įtaka tūkstantmečio kartai: darbas – vergystė, iš kurios išvaduos princas

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“2019.08.13 07:03

„Dažnai „Disney“ filmukuose veikėjui darbas duodamas kaip bausmė. Netgi mokoma – jeigu gauni darbą, arba švilpauk, kad jis greičiau praeitų, arba lauk princo, kuris išvaduos“, – apie tai, kokią įtaką padarė ir daro kompanijos „Disney“ animacija, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakoja LRT žurnalistas Mindaugas Aušra.

Kaip teigia žurnalistas, kompanija „Disney“ yra išleidusi apie 120 pilnametražių animacinių filmukų ir jau seniausiai yra įrodyta – tai, ką vaikai mato per televiziją, dažniausiai daro pasąmoninę įtaką tolesniam gyvenimo suvokimui.

Tad nenuostabu, kad didelę įtaką vaikams padarė ir daro „Disney“ sukurta animacija – juk juos vis dar žiūrime labai intensyviai, daugelis kai kuriuos animacinius filmukus esame matę ir ne po vieną kartą.

„JAV, kai tik pasirodė VHS vaizdajuostės, DVD diskai, „Disney“ animaciniai filmukai tapo tam tikromis skaitmeninėmis auklėmis“, – sako M. Aušra.

Pasak jo, šie filmukai labiausiai paveikė vadinamąją tūkstantmečio kartą: „Kai kalbama apie „Disney“ filmukų įtaką vaikams, pirmiausia kalbama apie moterų stereotipizaciją, kad moterys – princesės arba raganos.“

Labai dažnai „Disney“ filmukuose darbas vaizduojamas kaip kažkas blogo. Veikėjui darbas duodamas kaip bausmė.

Tačiau ši animacija padarė įtakos ir tam, kaip suvokiame savo darbą. Mokslininkai ir bihevioristai, analizuojantys „Disney“ animacinius filmukus ir jų įtaką tūkstantmečio kartai, atkreipia dėmesį, kad ši karta vangiai žiūri į įprastinį darbą, nenori sėdėti biure, nori būti laisvai samdomi darbuotojai, reikalauja iš vadovo lankstumo, o dėl to „kalti“ būtent „Disney“ animaciniai filmukai.

„Labai dažnai „Disney“ filmukuose darbas vaizduojamas kaip kažkas blogo. Pagrindiniam veikėjui, kuris, pavyzdžiui, atskiriamas nuo šeimos, darbas duodamas kaip bausmė. „Snieguolėje“, „Pelenėje“ darbas yra vergystė. „Disney“ filmukai netgi moko – jeigu gauni darbą, arba švilpauk, kad darbas kuo greičiau praeitų, arba lauk savo princo, kuris išvaduos iš darbo“, – pažymi žurnalistas.

„Disney“ filmukai evoliucionuoja kartu su visuomene – turime ir labai gerų pavyzdžių, kaip „Zootopija“, kurio mintis – reikia siekti norimos profesijos.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog dabartinė karta labiau linkusi pakelti nepakeliamą darbą, būti labiau išnaudojama ir tikisi, kad kažkas išvaduos, o jeigu kentėsi ir dirbsi, galiausiai viskas bus gerai.

„Disney“ filmukuose taip pat labai atsiskleidžia moterų darbo stereotipizacija, skirstoma į dvi eras: pirmoji – buities, kita – savo gyvenimo kalvės. Tai atsispindi filmukuose „Mulan“, „Pokahonta“, stengiamasi išsiveržti iš visuomenės primetamų stereotipų“, – kalba pašnekovas.

Berniukams didesnę įtaką daro tai, kad „Disney“ filmukuose labai aiški skirtis tarp gėrio ir blogio, nėra pilkųjų zonų, t. y. realybės.

Tad tikriausiai „Disney“ filmukai evoliucionuoja kartu su visuomene – dabar turime ir labai gerų pavyzdžių, kaip „Zootopija“, kurio viena pagrindinių minčių – siekti karjeros aukštumų, norimos profesijos galima, reikia ir skatinama. Tačiau M. Aušra taip pat pažymi, kad tame pačiame filmuke labai tyčiojamasi iš zuikutės, kuri nori tapti policininke, tad siunčiamas dvejopas signalas.

„Berniukams didesnę įtaką daro tai, kad „Disney“ filmukuose labai aiški skirtis tarp gėrio ir blogio, nėra pilkųjų zonų, t. y. realybės. Ekonomistai ir mokslininkai sako, kad tai padarė įtaką vyrams ir jų politinei, sociokultūrai. Iš tokio mąstymo atsiranda labai daug populizmo“, – pasakoja LRT žurnalistas.

Dar vienas aspektas, dėl ko kritikuojami „Disney“ animaciniai filmukai – fizinę ar psichinę negalią turinčių žmonių atvaizdavimas.

Vis dėlto dabar „Disney“ kompanija kuria ir tokius filmukus, kuriuose blogiukai psichologiškai analizuojami – kartais prieinama prie išvados, kad blogiukas nėra toks blogas. Dar vienas aspektas, dėl ko kritikuojami „Disney“ animaciniai filmukai – fizinę ar psichinę negalią turinčių žmonių atvaizdavimas.

Anot M. Aušros, nustatyta, kad daugiau nei 30-yje filmukų, išleistų iki 2004 m., 80 proc. atvejų kalbant apie kokį nors psichinį sutrikimą turintį asmenį naudojama kalba, tokia kaip „kuoktelėjęs“, „išprotėjęs“.

„Dažniausiai tokiu veikėjų vaizdavimu siekiama jį pažeminti arba atskirti nuo visuomenės, paaiškinti jo unikalumą. „Gražuolė ir pabaisa“ – geriausias pavyzdys, kuriame gražuolė ir jos tėvas yra kaimo intelektualai, tačiau gyventojai juos traktuoja kaip išprotėjusius žmones, galime sakyti neįgalius“, – pažymi pašnekovas.

Tačiau apibendrindamas pristatytus duomenis žurnalistas M. Aušra tikina, jog šiuose filmukuose yra ir gražių dalykų – žiūrėdami „Disney“ animaciją vaikai išmoksta ir tokių dalykų, kaip, pavyzdžiui, padėti vieni kitiems.

Plačiau – laidos įraše (nuo 42.29 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.

„Labas rytas, Lietuva“ I dalis. Disnėjaus filmukai: mergaitės – gražuolės, paklusnios dukrelės, berniukai – neverkiantys princai