Gyvenimas

2019.08.09 17:52

Andrius Mamontovas: atlikėjai ir radijas tapo pagrindiniais laisvės šaukliais

žiūrėkite reportažą
LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2019.08.09 17:52

„Atlikėjai ir radijas tapo pagrindiniais laisvės šaukliais“, – mano muzikantas Andrius Mamontovas. Jo sukurta daina „Laužo šviesa“ neretam lietuviui asocijuojasi su taikiomis kovomis už laisvę, o gatvės muzikos diena su laisve išreikšti save.

Anot A. Mamontovo, 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją radijas ir atlikėjai tapo pagrindiniais laisvės šaukliais, padėjusiais milijonams rankų susikibti Baltijos kelyje.

„Radijas ir nemokami koncertai burdavo žmones dėl bendro siekio tapti laisvais. Ar mes dabar sugebėtume pakartoti tai, kas įvyko Baltijos kelyje? Šiuo atveju, reikia labai stiprios visuomenės vienybės, kurios šiuo metu trūksta“, – mano A. Mamontovas.

Atlikėjas prisiminė, kaip 9 dešimtmečio viduryje tada dar nedrąsiai Lietuvoje užgimė Dainuojanti revoliucija, atvedusi visas tris Baltijos šalis į nepriklausomybę.

„Šiais laikais turime interneto ryšį ir galime lengvai bendrauti tarpusavyje. Tačiau Lietuvos okupacijos metais norint surinkti daug žmonių į vieną vietą ir pasakyti, kad iškeltų trispalvę, skelbiančią pasauliui mūsų norą tapti laisvais ir nepriklausomais, reikėjo rengti didžiulius, nemokamus koncertus. Dėl šios priežasties tuo metu, atlikėjai tapo vienais iš svarbiausių sąjūdžio pagalbininkų.

Skambant „Roko maršo“ festivalio muzikai, ore jusdavome Lietuvos laisvės skonį. Tada mes buvome jauni, veržlūs ir mums buvo žiauriai smagu, kad galime prisidėti prie tokio svarbaus Lietuvos virsmo – išlaisvėjimo. Tiesa, kai tau vos 20 metų, atrodo, kad virsmas vyksta ne tik šalyje bet ir tavyje“, – sakė A. Mamontovas.

Nors pirmieji „Roko maršo“ koncertai, buvo gana nedrąsūs, tačiau 1988-ais festivalio metu tarp žiūrovų ėmė plėvesuoti trispalės, o į susirinkusią minią kreipęsi V. Lansbergis bei kiti sąjūdžio žmonės, sulaukė didžiulio auditorijos palaikymo.

„Pirmą kartą dalyvavome tokio dydžio koncerte, žmonės jame galėjo nevaržomi šokti, dainuoti. Nors tą sovietų valdžia ir griežtai draudė. Tuometė valdžia susirinkusioms žmonių minioms leisdavo tik ploti. O jei kas nors sumanydavo megztinį virš galvos pasukti, tai iškart užsitraukdavo sovietų valdžios nemalonę. Neretai, tokius koncertų dalyvius, sovietų pareigūnai primušdavo ir net kelioms paroms pasodindavo į kalėjimą.

Tačiau mūsų koncertuose, minios nebuvo įmanoma suvaldyti. Pasirodymų metu minia šėlo, ir tai tapo vienu iš išlaisvėjimo ženklų Lietuvoje“, – džiaugėsi A. Mamontovas.

Taip pat skaitykite

Paklaustas, ar jam pačiam nebuvo baisu dalyvauti tokiuose susibūrimuose, juk dėl jų atliekamų dainų, grėsė belangė, A. Mamontovas patikino, kad baimę persverdavo noras tapti laisviems.

„Aš visada pagalvodavau – kelio atgal nebėra. Net jei koncertas ir būtų malšinamas kruvinuoju būdu, niekas nebebūtų taip pat, kaip buvę“, – teigė A. Mamontovas.

Išsamiau – laidos reportaže:

Andrius Mamontovas apie dainuojančią revoliuciją: Lietuvos vardas ir laisvės idėja kabėdavo ore

Kviečiame atšvęsti Baltijos kelio 30-metį kartu su LRT. Kviečiame papuošti kardeliais savo paskyras socialiniuose tinkluose arba simbolinį gėlės žiedą įsisegti į drabužius:

Papuoškite savo profilio nuotrauką

Atnaujinkite savo „Facebook“ viršelį

Atsispausdinkite simbolinį kardelio žiedą