Gyvenimas

2019.08.14 21:57

Daktaras Unikauskas: virusai nepuola – juos pabusti priverčia mūsų netinkamas elgesys

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2019.08.14 21:57

Saujomis ryjamos česnakų skiltelės apsisaugoti nuo virusų nepadės, kaip ir kas rytą geriamos apelsinų sultys. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas kritikuoja netinkamai vartojamus produktus. Ar žinote, kad kruopščiai nesukramtyti česnakai neefektyvūs, o apelsinų sultys iš tiesų sekina vitamino C atsargas?

„Jie yra visur aplink mus: ore, kuriuo kvėpuojame, ant baldų, ant kurių ilsimės, netgi vandenyje. Jie ramiai miega ir laukia, kol būsite pervargęs, susirgsite ar pasensite. Tada atsibunda ir įsiveržia į mūsų ląsteles, pradeda daugintis, pasklinda po visą organizmą ir mus naikina. Tai virusai“, – sako daktaras.

Jo teigimu, jeigu virusai lengvai įveiktų mūsų imuninę sistemą, žmonija jau būtų išmirusi. Tačiau, laimė, taip nėra. „Virusai nėra gyvi organizmai. Tai tiesiog DNR maišelyje, laukianti, kol galės pradėti save kopijuoti“, – pažymi A. Unikauskas.

Tiesa ta, kad virusai jums iš tiesų negali pakenkti tol, kol jūsų ląstelės pačios jiems to neleidžia padaryti. Tad negalime leisti virusams pabusti!

„Kaip mus ryte iš gilaus miego pažadina čirškantis žadintuvas, taip mūsų netinkamas elgesys priverčia virusus pabusti“, – pažymi medikas.

Jei nuolat patiriame stresą, prarandame antinksčių apsaugą. Tai išvargina organizmą, išsekinama ir imuninė sistema.

Kodėl virusai mūsų organizme pabunda?

– Viena svarbiausių priežasčių – stresas

Antinksčiai gamina keletą hormonų, kurių paskirtis – mus apsaugoti. Pavyzdžiui, kortizolis saugo mus nuo uždegimo, adrenalinas esant pavojui mums suteikia daug jėgų bėgti, kovoti ar pan.

„Jei nuolat patiriame stresą, prarandame antinksčių apsaugą. Tai išvargina organizmą, išsekinama ir imuninė sistema“, – aiškina A. Unikauskas.

Skurdus maistas

Kad imuninė sistema pagamintų tinkamas ląsteles kovoti su galimai mus puolančia infekcija, jai reikia maistinių medžiagų: baltymų, riebalų, vitaminų, mineralų. Atkreipkite dėmesį – ne angliavandenių.

Jeigu jūsų mityba skurdi, jei joje vyrauja miltai, skanumynai, valgote mažai daržovių, imuninei sistemai bus sunku susitvarkyti su puolančiomis negandomis, perspėja daktaras.

Radiacija

„Kodėl sakoma, kad apšvitinimas baisu? Sunaikinami kaulų čiulpai, nebeturime eritrocitų, trombocitų, leukocitų. Nebėra jokios apsaugos nuo infekcijos“, – pažymi profesorius.

Tad suteikti galimybę virusams patekti į ląsteles ir elgtis ten it šeimininkėms – negalima!

Ką daryti, kad virusai mūsų organizme nepabustų?

Sumažinti patiriamą stresą. „Paprasčiausi būdai – dažniau išeiti pasivaikščioti, bendrauti su džiaugsmą teikiančiais žmonėmis, o ne atvirkščiai“, – sako A. Unikauskas.

Daugelis mano, kad stiklinė apelsinų sulčių ryte – puikus pasirinkimas, tačiau apelsinų sultys iš tiesų naikina vitamino C atsargas.

Vartoti daug vitamino C turinčius produktus. Tai rauginti kopūstai, paprikos, lapinės daržovės, citrinos.

„Nors daugelis mano, kad stiklinė apelsinų sulčių ryte – puikus pasirinkimas, turiu nuvilti. Kadangi apelsinų sultys yra pasterizuotos, iš tiesų jos naikina vitamino C atsargas, be to, jose daug gliukozės“, – perspėja medikas.

Vartoti vitamino A ir D turinčius produktus. Jie padeda imuninei sistemai. „Vitamino D3 gauname pabuvę saulėje, o vitamino D2 galime gauti su maistu“, – teigia profesorius. Maisto produktai, turintys šių vitaminų, yra: žuvis, kiaušiniai, kepenys, grybai, grūdai, sėklos.

Vartoti cinko turinčius produktus. Cinko yra šiuose maisto produktuose: riešutuose, mėsoje, grybuose, vištienoje, špinatuose ir kitose žaliose lapinėse daržovėse.

Vartoti obuolių actą. „Būtų keista, jei nepaminėčiau obuolių acto. Šiek tiek rūgštindamas organizmą jis suaktyvina fagocitozę, neleidžiančią bakterijoms įsigalėti. Jeigu mus užpuola virusinė infekcija, organizmas kovoja, bet galiausiai imuninė sistema pavargsta. Pavargus imuninei sistemai mumyse esančios bakterijos pakelia galvą“, – pažymi A. Unikauskas.

Vartoti česnakus. Duomenų apie tai, kad česnakai yra naudingi, daug. Tačiau yra viena detalė – dauguma juos tiesiog suryja, bet česnako skiltelę reikėtų smulkiai supjaustyti ir atidžiai sukramtyti, jeigu norite, kad česnako vartojimas būtų efektyvus.

Jeigu šuo suserga, ar jis ėda? Jie turi instinktą, o mes šį instinktą praradę.

Laikytis protarpinio badavimo. Apie protarpinio badavimo naudą sveikatai ne kartą kalbėjęs A. Unikauskas teigia, kad laikydamiesi šio mitybos principo galite apsisaugoti ir nuo virusų. Darydami pertraukas tarp valgymų leidžiate organizmui pačiam nugalėti virusą, nes kai jis turi virškinti maistą, yra užsiėmęs.

„Jeigu šuo suserga, ar jis ėda? Jie turi instinktą, o mes šį instinktą praradę“, – pažymi jis.

Išsimiegoti. Geras miegas ir poilsis taip pat yra labai svarbūs norint, kad virusai nepabustų.

Mūsų organizme esančias bakterijas, kurios ateina paskui virusus, maitina cukrus, alkoholis, pieno produktai, todėl A. Unikauskas pataria šių dalykų atsisakyti arba sumažinti jų vartojimą.

„Prisiminkite – tik jūs patys leidžiate virusams pabusti. Todėl rūpinkitės savo ir savo artimųjų sveikata“, – teigia profesorius.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Klauskite daktaro. Neleiskite virusams pabusti! Skrandžio opos: kodėl atsiranda ir kaip sau padėti?