Gyvenimas

2019.08.09 13:04

Marius Čepulis. Kai gandrai pakelia sparnus

Marius Čepulis, gamtos fotografas2019.08.09 13:04

Pernakvoję, kas sausam ąžuole, kas ant šiaudų ritinių, pakilus saulei gandrai nusileidžia ant žemės. Paieško nespėjusio pasislėpti slieko, užsimiegojusio žiogo ar skėriuko, pasigauna užsižioplinusį pelėną ar neatsargią varlę. Tada susitvarko, susiglosto plunksnas ir laukia.

Saulė gerai kaitina, garuoja naktį atvėsusi žemė ir rasomis nukabinėti žolynai. Šiltas oras pradeda kilti aukštyn. Tai ženklas gandrams. Vienas jų įsibėgėja, sumosuoja sparnais ir pradeda sparčiai kilti aukštyn. Po kiek laiko nusileidžia.

Dar vienas bandymas ir dabar jau juo paseka visi raudonsnapiai. Šiltas oras užkelia juos aukštai aukštai sukdami ratus jie paskutinį kartą nužvelgia gimtas vietas ir tiesia linija per Baltarusiją, Ukrainą linkui Bosforo, o tada per Turkiją, palei vakarinį Viduržiemio jūros pakraštį linkui Afrikos centro ar net pietų.

Šiandien, panašu, kad būtent toks rytas galėjo būti, ir jei pamatysit ratu sukančius gandrus, pamojuokit jiems ir palinkėkit gero kelio. Ne visi dar išskridę, bet iki gandrinių didžioji dalis paliks gimtinę. Tiesa, juodasis baltojo gandro pusbrolis irgi lėks panašiu keliu iki Užsacharės.

Rugiapjūtės pradžia yra signalas gervių kasmetinėms sueigoms. Po truputį jos jau renkasi į pamėgtas vietas. Miegos pelkėse, kur aptarinės, kiek vaikų kas užsiaugino ir kokie jų partneriai geri šokėjai, kokie jie buvo nuostabūs, dėmesingi, gelbstintys buityje bei saugantys nuo plėšrūnų.

Dienomis jos skraidys po laukus ir maitinsis ražienose nubyrėjusiais grūdais bei įvairiausia smulkia gyvastimi ir šoks. Daug šoks. Rudeniniai šokiai atrodo linksmesni, paukščiai labiau atsipalaidavę, toks jausmas, kad šoka dėl savęs. O temstant garsiausiai klykdamos jos vėl skris pelkėsna miegot. Ir taip iki rugsėjo antros pusės, kada patrauks link Vokietijos, vėliau Prancūzijos ir Ispanijos.

Pastebėjot, kad vos prieš kelias dienas dar kėlę didžiulį triukšmą ir lakstę, vaikę vienas kitą, staiga dingo čiurliai. Užaugino po kelis riebius čiurliukus, pagainiojo juos, pamankštino ir padangėmis patraukė iki Pietų Afrikos, gaudyt musių virš savanų ir džiunglių. Gali būti, kad kol vėl pas mus parsiras trumpiems trims mėnesiams jie nutūps vos kelis kartus, nes jų stichija oras.

Kregždės irgi greitai seks paskui čiurlius. Dabar ypač įspūdingai atrodo urvinių kregždžių sankaupos, kai iš nakvynių nendrynuose jos sulekia ant laidų.

Du gana garsiai rėkiantys, bet labai sunkiai pastebimi paukščiai jau taip pat ruošiasi kelionėms. Tai mažoji laukų vištelė putpelė, kuri vienintelė iš mūsų vištų lekia atostogų Afrikon. Ir kitas pievų triukšmadarys – griežlė. Putpeles dar galima vakarais išgirst, o griežlės jau kuris laikas pritilo. Ir nenuostabu, nes joms iki tos pačios Afrikos reiks pėstute bėgt.

Rudeninė migracija pati ryškiausia pajūryje. Šiuo metu jau traukia kirai, žuvėdros bei tilvikai. Daugiausia jų galima pastebėti ten, kur jūra išmeta dumblių. Čia pamatysit ir mažučių šviesių smiltinukų ir ryškiomis juodomis papilvėmis zujančių juodkrūčių bėgikų. Šalia jų lakstys jūriniai kirlikai, ir kiek didesni oranžiniais pilveliais – islandiniai bėgikai.

Greitai pasirodys jūršakės ir migracijos rekordininkai laplandiniai griciukai bei poliarinės žuvėdros. Paprastai paukščiai skrenda nedidelius atstumus (ypač maži žvirbliniai, nes reikia daug energijos ir dažnai maitintis), o laplandinis griciukas per dešimt dienų be sustojimo yra nuskridęs 11800 km.

Visos mūsų žuvėdros migruoja gana toli, net iki Afrikos pakrančių. Bet poliarinė žuvėdra, aplenkusi Afriką, pasiekia Antarktidą, gali pasiekti net Australiją ir vėliau, vėl užsukdama pas pingvinus, padariusi 90000 km (daugiau nei dukart apskridusi Žemę), grįžta atgal į savo perimvietes Europos šiaurėje. Iš visų gyvių (be žmogaus) tai toliausiai keliaujantis padaras.

Daugelio kitų mažesnių sparnuočių migracija sunkiai pastebima, nes dalis keliauja naktimis arba nedideliais būreliais. Tokia nemėgstanti kompanijos naktinė keliautoja yra gegutė.

Kiek įdomiau bus rugsėjo mėnesį, kai Baltijos migracijos keliu pasipils migrantai iš šiaurės. Tada ir dienomis, ir naktimis būriai įvairiausių paukščių, nuo žąsų iki nykštukų, keliaus pietvakarių kryptimi. Tuomet vėl atgis Kuršių Nerijos pušynai, marios sugaus nuo ančių sparnų švilpesio ir gulbių klykavimų, sugirgsės rudeninio potvynio užlietose Nemuno deltos pievose žąsys, o marių pakrančių krūmynai ir nendrynai prisipildys įvairiausių paukščių čirškesio.

Tada vėl ateis metas užsukti į pamarį ir pastebėti išlekiančius ar kelionei besiruošiančius sparnuočius. O kol kas pasakykit iki pasimatymo gandrams bei čiurliams ir volungėms, jei dar juos išgirsit.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt