Gyvenimas

2019.08.31 23:25

„Stiklių“ bendraturtis Romas Zakarevičius – apie verslą su draugais, apkalbas ir gerą padavėjų figūrą

LRT RADIJO laida „C‘mon, Nemira“, LRT.lt2019.08.31 23:25

Prieš įkurdami restoraną pasidomėkite aplinka – jos neišstudijavęs žmogus pradeda fantazuoti, tuo įsitikinęs LRT RADIJO laidos „C‘mon, Nemira“ pašnekovas, viešbučio ir restorano „Stikliai“ vienas iš savininkų Romas Zakarevičius. „Stikliuose“ darbuotojai keičiasi retai, dauguma jų – vyrai, be to, būtina išlaikyti gerą figūrą. „Turi investuoti, kad gautum grąžą“, – teigia R. Zakarevičius.

R. Zakarevičių kalbina LRT RADIJO laidos „C‘mon, Nemira“ vedėja Nemira Pumprickaitė.

– Kai pradėjote, buvo 1987 m., sovietmetis. O siūlėte mokamus tualetus, suomišką tualetinį popierių, skanią kavą, neįtikėtino skonio pyragaičius. Iš ko mokėtės, kai buvo taip pilka ir gūdu?

– Daug informacijos atveždavo amerikiečiai gidai. Būdavo, vaišiname juos, kad jie kitą kartą atvežtų naujienų.

– Dabar rengiate priėmimus kitose šalyse aukščiausio rango asmenims. Kur esate rengę priėmimų?

– Ruošėme Ispanijos karaliui Madride, Vatikanui, Romos merui, Filadelfijos merui Amerikoje. Bet visada kelionės būdavo su tikslu – mes sutikdavome važiuoti ir propaguoti lietuvišką virtuvę, kad mums leistų mokytis jų virtuvėse. Romoje eidavome į privačius cechus, kur gamina makaronus, picas.

Nekišk nosies ten, kur nenusimanai. Mes pasidalijome darbais, šiandien darome lygiai tą patį – nemaišome vienas kito darbui.

– Yra daug sparnuotų frazių, kurių esmė ta pati: niekada nekurk verslo su draugais, jeigu nenori jų prarasti. Jūs nusižengėte šitai taisyklei. Kaip atsitiko, kad nesusipykote ir daugiau nei 30 metų kartu kuriate verslą?

– Su Ciupijais draugavome jau labai seniai. Manau, kad čia labai paprasta – nekišk nosies ten, kur nenusimanai. Mes pasidalijome darbais, kas ką moka. Aš užsiėmiau aptarnavimo kultūra ir maistu, Anna užsiėmė buhalterija, nes buvo baigusi finansus, o Aleksandras, muzikantas, užsiėmė kultūra ir reklama. Šiandien darome lygiai tą patį – nemaišome vienas kito darbui.

Aišku, pasipykstame. Ir trenkiame durimis, ir išeiname. Bet pagalvoji – gal aš neteisus. Ateini, atsiprašai ir surandi bendrą kalbą. Labai svarbus sąžiningumas.

Vienas turi būti profesionalas. Kai gydytojai, inžinieriai pradeda kurti picų verslą, taip ir išeina.

– Yra dar viena sparnuota frazė: jei gali nekurti restorano, tai nekurk. Žinau ne vieną žmogų, kuriam tai atrodė labai paprasta ir lengva, ir baigėsi tuo, kad to restorano seniai nebėra. Tai sunkus verslas?

– Kuriant restoraną reikia žinoti aplinką. Jos neišstudijavęs žmogus pradeda kurti fantazijas, ir iš to išeina šnipštas. Vienas turi būti profesionalas. Kai gydytojai, inžinieriai pradeda kurti picų verslą, taip ir išeina.

– Tas profesionalas buvote jūs?

– Šiuo atveju taip.

Visi savininkai stengiasi, bet kartais labai apvilia darbuotojai. Viskas priklauso nuo žmonių.

– Bet ar visi stengiasi, o gal kažkam tiesiog nepasiseka?

– Manau, kad stengiasi visi, ypač savininkai. Bet kartais labai apvilia darbuotojai. Pirmiausia į darbą turi ateiti su nuotaika. Jeigu būsi be nuotaikos, tau tikrai viskas kris iš rankų. Antras dalykas, bet kaip negalima. Nueini į restoraną, atrodo puiku, kitą dieną ateini – pusė patiekalų nevalgomi. Viskas priklauso nuo žmonių. Antra, labai didelė, nešvari konkurencija, apkalbos.

– Ar laikotės taisyklės, kad klientas visada teisus?

– Esu pamokytas dar jaunystėje, kai dirbau padavėju. Visada norėdavau surasti kontaktą su svečiu. Šokinėju, siūlau, kalbu, sako: ko čia šokinėji, davei pavalgyti, išgerti ir dink iš čia.

Bet jeigu yra pretenzijų, geriau visada nusileisti, kad neišsirutuliotų į didesnį piktumą. Nusileisk, atsiprašyk, nors tu ir teisus. Toks tavo darbas.

Prezidentų sekretoriai tikrina net kavos temperatūrą, kad nebūtų per karšta.

– Jūs dažnai išeinate į salę pabendrauti su klientais?

– Turiu mažą kompleksą – problemą su anglų kalba. Vis tik amžius daro savo. Tais laikais nereikėjo. Pas mus dauguma užsieniečių. Dažniausiai išeina šefas. Žmogų paperka dėmesys.

– Garsenybės – karališkųjų šeimų atstovai, prezidentai, įvairios žvaigždės, pavyzdžiui, Monserrat Caballe – įnoringos? Su jomis reikia daug derinti?

– Būna įvairiai. Prezidentų sekretoriai tikrina net kavos temperatūrą, kad nebūtų per karšta. O būna – pirmą dieną neįleidžia, kaip Belgijos karalius su karaliene, o paskui nešėme tiesiai į apartamentus. Sėdi jie sau su šlepetėmis, bendrauja kaip paprasti žmonės.

Buvo, kai turėjome kambariuose statyti du drėkintuvus dainininkui. Gyveno su šunimis – turėjome ir žaislų nupirkti. Tavo pareiga, kad klientas būtų patenkintas.

– Visi restoranai verkia, kad nėra iš ko rinktis padavėjų, nes liko tokie, kurie arba nemėgsta savo darbo, arba galvos ant pečių neturi. Jūs turite šitą problemą?

– Kartais. Pas mus retai keičiasi darbuotojai, bet būna visko. Čia šeimininko ir metrodotelio darbas. Jeigu jis neatlieka savo namų darbų, padavėjas toks ir bus – atsiprašau, nežinau, nubėgsiu į virtuvę paklausiu, ar yra patiekalas. Prieš pradėdamos darbą virtuvė ir salė turi kontaktuoti.

Jeigu šeimininkas šykštus ir neduoda padavėjui paragauti to, kas yra salėje, jis nežinos, kaip paaiškinti.

Antras dalykas, jeigu šeimininkas šykštus ir neduoda padavėjui paragauti to, kas yra salėje, jis nežinos, kaip paaiškinti. Jis turi pats viską išragauti, tada jam turi paaiškinti pagrindinius komponentus, ir tik tada jis gali kontaktuoti su jumis. Kitaip neįmanoma – turi investuoti, kad gautum grąžą.

– Iš ko jūs renkatės padavėjus?

– Turime sutartis ir virėjai, padavėjai atlieka praktiką. Jeigu jie verti dėmesio, pasiūlome sutartį. Aludėje padavėjai dirba ir po 10 metų, aišku, pagyvenusių padavėjų problema – alaus pilvukai. Reikia savęs žiūrėti, tai pas mus tabu – turi išlaikyti savo figūrą. Viešbutis turi dvi sporto sales – eikite, sportuokite.

– Tai galioja ir vyrams, ir moterims?

– Pas mus moterys nedirba. Jos dirba tik per pusryčius. Vaikinai oficialesni, o merginos apžaidžia miegantį žmogų.

„Stikliai“ nuo seno garsėja savo pyragaičiais ir tortais. Ar egzistuoja desertų mados ir ar yra, kas jas diktuoja? Visas pokalbis – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.