Gyvenimas

2019.08.08 10:25

Dviratis ir stresas – skirtingose kelio pusėse: kaip aktyvus laisvalaikis padeda kovoti su ligomis

LRT.lt2019.08.08 10:25

Vasara puikus laikas atrasti naujas sporto šakas ir prisiminti turinčias gilias tradicijas. Juk daugelio iš mūsų pirmoji transporto priemonė buvo dviratis. „IKI Velomaratonas“ kalbino Vilniaus Antakalnio šeimos gydytoją Gintarę Nemuraitę, kuri teigia, kad važiavimas dviračiu – puikus laisvalaikio praleidimo būdas, tinkantis įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms.

Gydytoja atsako, kodėl verta susirasti sandėliuke ar balkone užsistovėjusį dviratį ir kaip šis sportas veikia įvairias organizmo funkcijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Mažina kraujospūdį bei infarkto riziką

„Šis sportas neturi apribojimų. Kiekvienas pradedantysis dviratininkas, gali drąsiai važiuoti, nes nėra amžiaus limito, ar fizinio pasirengimo apribojimų. Pirmiausia dėl to, kad važiuojant dviračiu, galima pasirinkti savo judėjimo tempą, esant poreikiui sustoti, pailsėti, užkąsti ar išgerti vandens“, – teigia šeimos gydytoja.

Pradedantiesiems siūloma pasivažinėjimus pradėti lygesnio reljefo vietose, važiuoti nedideliu tempu, o laikui bėgant – didinti intensyvumą, atstumus, ar pasirinkti maršrutus kalnuotose vietovėse.

Kaip ir vaikščiojimas, važiavimas dviračiu – labai sveika mūsų širdžiai bei kraujotakai. Gydytoja pasakoja, kad atlikti moksliniai tyrimai teigia, kad reguliarūs kardiovaskuliniai pratimai, kaip važiavimas dviračiu, sumažina arterinį kraujo spaudimą iki 10mmHg.

Reguliariai dviračiu važinėjantiems žmonėms net 15 procentų sumažėja širdies infarkto bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika lyginant su nesportuojančiais žmonėmis. Įdomu tai, kad kai kurie vaistai, naudojami arterinei hipertenzijai gydyti, turi tokį patį efektą.

„Nepaisant to, nerekomenduočiau išmesti vaistų, nes teigiamas kardiovaskulinis efektas atsiranda tik po ilgalaikio, reguliaraus sportavimo. Amerikos kardiologų ir arterinės hipertenzijos asociacija rekomenduoja – aktyviai judėti bent 40 minučių, ne mažiau nei 3 kartus per savaitę“, – sako G. Nemuraitė.

Stiprina imuninę sistemą

Reguliarus važinėjimas dviračiu ne tik gerina širdies veiklą, bet taip pat greitina medžiagų apykaitą, stiprina imuninę sistemą. Keli iš pagrindinių veiksnių – sportuojant dega kalorijos, greitėja medžiagų apykaita, nes didėja raumenų masė, mažėja paviršinių riebalų kiekis.

„Dviračių sportas, mokslininkų žodžiais, svarbus ir vyresnio amžiaus asmenims. Pirmiausia, senstant lėtėja medžiagų apykaita, mažėja raumenų masė bei jėga, didėja kūno riebalų kiekis, kas lemia lėtinio uždegimo vystymąsi.

Visi šie veiksniai lemia ištvermės ir raumenų jėgos sumažėjimą, kūno išvaizdos pokyčius, atsirandančius su amžiumi. Norint sulėtinti šiuos procesus labai svarbi nuolatinė fizinė veikla. Žinoma, fizinis aktyvumas, svarbus visą gyvenimą, tačiau net ir sėslesniems, vyresnio amžiaus asmenims, rekomenduojama nebijoti ir pradėti sportuoti, nes mūsų raumenys, nepaisant amžiaus, lengvai adaptuojasi, prisitaiko prie krūvio pokyčių.

Įvairiuose tyrimuose teigiama, kad sportuojantys vyresni asmenys išlaiko stabilesnę bei didesnę raumenų masę, turi mažesnį paviršinių riebalų kiekį, bei mažesnį cholesterolio lygį“, – pasakoja gydytoja.

Įdomūs faktai: senstant mažėja specifinių imunitetui svarbių ląstelių kiekis, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad aktyviai sportuojančių, vyresnio amžiaus žmonių, šių ląstelių kiekis išlieka nepakitęs.

Natūraliai šių ląstelių kiekis pradeda mažėti 20 metų amžiuje, apie 2–3 procentus per metus. Taigi, važiavimas dviračiu gali ilgiau išlaikyti jūsų imuninę sistemą sveiką, sumažinti įvairių infekcijų riziką, manoma, kad atitolinti su senatve susijusių ligų atsiradimą.

Hormonų pusiausvyra ir važiavimas dviračiu

Reguliarus sportavimas, važiavimas dviračiu, turi teigiamą poveikį mūsų libido ir psichologinei sveikatai, nes aktyvėja įvairių hormonų sekrecija. Fizinės veiklos metu, mūsų smegenys, išskiria daugiau serotonino ir dopamino.

Šie du hormonai, dar kitaip vadinami „laimės“ hormonais, lemia kokios nuotaikos būsime. Sporto metu organizme pagaminama daugiau endorfinų arba „meilės“ hormono. Visi šie hormonai yra svarbūs psichologinei sveikatai, stabiliai nuotaikai, gerai miego kokybei, netgi virškinamojo trakto veiklai.

Esant šių hormonų trūkumui arba disbalansui vystosi depresija, gali pablogėti virškinimas, atsirasti miego sutrikimų.

Kitas svarbus hormonas susidarantis atliekant ištvermės treniruotes – testosteronas. Tai lytinis hormonas, svarbus norint gyventi sveiką ir aktyvų lytinį gyvenimą.

„Moksliniuose tyrimuose pastebėta, kad aktyviai dviračiu važinėjantys vyrai turi sąlyginai didesnę testosterono koncentraciją lyginant su nevažinėjančiais. Kita vertus fizinį aktyvumą reiktų pasirinkti teisingai, nes įvairiose studijose rašoma, kad pernelyg didelis intensyvumas, gali ir sumažinti šio hormono sekreciją“, – apie tinkamo krūvio pasirinkimo svarbą kalba gydytoja.

Dviratis ir stresas – skirtingose kelio pusėse

Sportas, važiavimas dviračiu – puiki atsipalaidavimo priemonė. Fizinė veikla padeda lengviau išgyventi įvairias stresines situacijas.

„Stresinių situacijų metu, antinkščiai išskiria hormoną – kortizolį, dar vadinamą „streso hormonu“. Žmogaus organizmas fizinį aktyvumą vertina kaip stresorių, todėl sportuojant padidėja kortizolio lygis.

„Paradoksalu, tačiau reguliariai sportuojant, organizmas pradeda lengviau susidoroti su fiziniu stresu. Tai reiškia, kad aktyviai sportuojančio žmogaus kortizolio lygis, to pačio krūvio metu, bus mažesnis, lyginant su neaktyviu žmogumi.

Šis fenomenas leidžia sportuojantiems žmonėms lengviau susitvarkyti stresinėse situacijose, nes mažesnis kortizolio kiekis bus išskiriamas tiek fizinio krūvio metu, tiek kitų stresinių situacijų metu“, – apie tai, kad dviratis padeda sumažinti stresą pasakoja Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja G. Nemuraitė.

„IKI Velomaratonas“ tradiciškai vyks priešpaskutinį rugpjūčio sekmadienį – rugpjūčio 18 dieną Vilniuje.