Vilnietis Povilas Stankūnas gali girtis radęs adatą šieno kupetoje. Pagrindinis jo darbo įrankis – dronas – prarado ryšį su valdymo pultu, nuskriejo tolyn į mišką prie Žaliųjų ežerų ir dingo kaip į vandenį. Visgi atkakliems ieškotojams jį rasti pavyko. Ar įžiūrite, kur?
Ryšį su pultu praradęs dronas grįžta į vietą, iš kurios buvo paleistas, bet to negalėjo užtikrinti baterija – joje energijos tam neužteko. Kai tokio skraidančio aparato baterijos lygis pasiekė 10 proc., jis ėmė leistis. Ir nusileido nežinia kur maždaug 3 kilometrų miško juostoje. O joje – ir šabakštynai, ir brandus miškas, ir vandens telkiniai.
Taigi, tokiame plote ieškotojams reikėjo įžiūrėti maždaug 50x50 centimetrų dydžio, poros kilogramų svorio ir ant žemės, ir šakose pakibti galėjusį aparatą.
Ir visgi jį rasti pavyko! Kaip pasakoja vilnietis, vietinis gyventojas iš toli matė, kai dronas leidosi bei girdėjo lūžtančias šakas. Tai gerokai sumažino paieškų plotą. Šukuodamas jį, tas pats gyventojas ant žemės rado propelerį ir pakėlė galvą į viršų. Eglės šakose tesugebėjo įžiūrėti tamsesnį tašką.
Įsitikinus, kad tai tikrai tas daiktas, kurio ieškota tris dienas, teko kviestis aukštalipį. P. Stankūnas tikina, kad pro tą viršūnę, kurioje įsitaisęs tupėjo jo aparatas, su draugų, padėjusių ieškoti, dronais praskrido ne kartą, bet įžiūrėti svetimkūnio nesugebėjo.
Laiminga istorijos pabaiga – dronas rastas ir beveik neapgadintas – nulūžo tik du propeleriai. Kaip tokios situacijos išvengti kitiems, turintiems tokius skraidančius aparatus?
„Vieno, visų naudojamo būdo, kaip to išvengti, nėra, bet pats bandysiu ieškoti GPS seklio, kuris būtų veiksmingiausias ir galėtų padėti tokiomis aplinkybėmis“, – sako jis.
Jei pateiktose nuotraukose drono neįžiūrėjote, atsiverskite galeriją – čia jo buvimo vieta pažymėta.
