Gyvenimas

2019.08.05 12:29

Populiarėja retas keliavimo būdas: jūrų žygeiviai bando įveikti ir sausumą, ir vandenį

žiūrėkite reportažą
LRT TELEVIZIJOS laida „Euromaxx“, LRT.lt2019.08.05 12:29

Gana retas keliavimo būdas jūros pakrante, kai gamta tyrinėjama ne tik einant pėsčiomis, taip pat ir plaukiant bei nardant, sulaukia vis daugiau susidomėjimo. Jūrų žygeiviai lankosi laukiniuose paplūdimiuose, nuostabiose įlankėlėse ir grožisi įspūdingais povandeninio pasaulio peizažais.

Jūrų žygeiviai tyrinėja pakrantes nardydami, plaukdami arba žygiuodami pėsčiomis.

„Man vandenynas yra beribė erdvė. Erdvė, kurios niekada neužkariausi. Neapibrėžtumu labiausiai ir traukia. Tai absoliuti laisvė“, – sakė B. Wache, jūrų žygeivių klubo įkūrėjas.

Bernhardas yra jūrų žygeivių judėjimo pradininkas. Prieš 20 metų jis pirmasis nuplaukė nuo vienos Taičio salos iki kitos. Dabar jis moko žmones šio sporto paslapčių.

Šiandien Kroatijai priklausančioje Kreso saloje jis surengė mokymus, drauge su nardymo specialistu N. Linderiu. Daugelis žygio dalyvių užsiima ir kitomis vandens sporto šakomis, todėl jiems nėra labai sunku prisitaikyti.

„Tokiuose seminaruose atkreipiame dėmesį į įvairius keliavimo jūromis aspektus. Tai – maršruto planavimas, įrangos susidėjimas ir žinoma, keliavimas po vandeniu. Tai ne tas pats, kas nardymas atviruose vandenyse. Jūrų žygeivių sporte plaukimui įtakos turi jūros srovės“, – patikino B. Wache.

Svarbiausias tokios kelionės atributas – neperšlampamas krepšys. Jį išrado pats Berhdardas. Jūros žygeiviai jame sutalpina viską, ko reikia: geriamąjį vandenį, drabužius, maistą, miegmaišį ir miegojimo kilimėlį.

„Vežuosi apie 10 litrų vandens. Į krepšį turiu viską susidėti taip, kad būtų patogu plaukti“, – pasakojo žygio dalyvis.

Kai viskas sudėta, krepšys pripučiamas oro. Dabar jis pailgo laivelio formos ir žygeiviai jį gali temptis paskui save be didelių pastangų. Kelionė į netoli esančią įlanką trunka 3 dienas. Visi dalyviai miega lauke.

„Labai nesijaudinu. Tiesiog tikiuosi, kad nesušalsiu, nes keliausime maždaug 2-3 valandas“, – mintimis dalijosi projekto dalyvis.

Tiesa, prieš kelionę svarbu susižinoti vandens ir oro srovių stiprumą bei greitį. Jūrų žygeiviams per dieną tenka nuplaukti iki kelių kilometrų, retkarčiais sustojant laisvojo nardymo vietose.

„Jūrų žygeivių sportą galima bet kur praktikuoti. Mes renkamės laukines pakrantes, nes jų gamta itin turtinga, pilna negyvenamų vienišų salų. Naktį galime praleisti džiunglėse, o kitą dieną nerti pasigrožėti koralų rifais“, – teigė jūrų žygeivių klubo įkūrėjas

Jūrų žygeivių klubo dalyviai iki įlankos, kurią galima pasiekti tik vandeniu, plaukia apie 2 kilometrus. Jei staiga prapliumpa lietus, jie pasistato stovyklą ir užsikuria laužą.

„Žygio jūroje esmė – leisti laiką gamtoje. Duoti, o ne imti. Sėkmingai įveikus distanciją užplūsta laimės jausmas“, – sakė prie žygio prisijungę netradicinių sporto šakų entuziastai.

Nors būna sunku plaukti smarkiai banguojančia jūra, bet pasiekę kelionės tikslą dalyviai atrodo labai laimingi.

„Buvo puiki ekskursija. Nors jūra buvo gan nemaloni, man tai buvo tiesiog nuostabi patirtis. Žygis jūra – išskirtinis būdas keliauti. Būtinai tai pakartosiu“, – įspūdžiais dalijosi žygio dalyviai.

Ne paslaptis, kad po šios kelionės dauguma dalyvių tiesiog džiaugėsi sėkmingai grįžę į civilizaciją.

Išsamiau – laidos įraše (nuo 19.36 min.):

„Labas rytas, Lietuva“ II d. Kai laisvė reiškia daugiau: kaunietis Juozas Barkauskas kardelį iš Baltijos kelio saugo iki pat šiandienos