Gyvenimas

2019.08.06 20:59

Augintinių gyvenimas Lietuvoje gerėja: paliekami viešbutyje, dienos centre ar su aukle

LRT RADIJO laida „Vasaros popietė“, LRT.lt2019.08.06 20:59
Vasaros popietė. Viešbučiai ir SPA centrai, grožio salonai ir sporto klubai: to mes norime nebe tik sau, bet ir savo augintiniams

Alternatyvų, kur palikti augintinį per atostogas ar net išėjus į darbą, jau ne viena – įsikūrę gyvūnų priežiūros centrai pasiūlys ir pagerintą numerį su daugiau langų. Tačiau vis daugiau atsirandančių gyvūnams skirtų paslaugų bei jiems draugiškų vietų projekto „Draugiški gyvūnams“ atstovės Kamilės Sakalauskaitės nestebina – leisti laiką su augintiniais tiesiog yra populiaru.

„Gyvūnų viešbučiai teikia laikinos gyvūnų priežiūros paslaugą. Kai šeimininkai išvyksta ar negali prižiūrėti savo augintinių, kreipiasi į mus pagalbos“, – taip gyvūnų viešbučio funkciją apibrėžia vieno jų – „Barkvilio“ gyvūnų priežiūros centro – vadovė D. Jarmalavičienė.

Kol kas nebūta augintinių, kurių šis centras nepriėmė. Čia buvo prižiūrėti ir vėžliai, ir papūgos, ir kiti paukščiukai, ir šeškai, ir triušiai, ir įvairūs graužikai, ir žuvytės. Sykį – net skruzdėlės. Kai kuriems gyvūnams nuolatinis dėmesys ypač reikalingas, pavyzdžiui, pabuvusios ilgiau vienos namuose papūgos suserga depresija, ima pešioti sau plunksnas.

Gyvūnų viešbutyje šeimininkai gali savo augintiniui užsakyti ir standartinį, ir pagerintą kambarį. Juk žmonių ir gyvūnų poreikiai skirtingi, sako D. Jarmalavičienė.

„Vieniems labai svarbu, kad augintinio kambarys būtų kuo erdvesnis, kad būtų ne vienas langas. Kiti žiūri į kainą – svarbiausia, kad prižiūrėtume gyvūną. Stengiamės patenkinti įvairiausius norus, todėl turime įvairių kambarėlių“, – teigia ji.

Pasak pašnekovės, viešbučiai labai skiriasi. Jos vadovaujamame viešbutyje kiekvienas šuo ar katė turi atskirą erdvę. Yra viešbučių, kuriuose šunys ir katės laikomos vienoje erdvėje. Yra ir tokių, kuriuose gyvūnai laikomi narvuose.

„Mūsų kambariukai stilingi, aplinka jauki, su natūraliu apšvietimu, palaikome tam tikrą oro temperatūrą – tai augintiniams ypač svarbu. Jauki aplinka labiau liečia šeimininkus – jiems palikti tokioje aplinkoje savo gyvūnus ramiau“, – pažymi ji.

Ir gyvūnų darželis, ir auklė į namus

„Barkvilyje“ gyvūnai užimami ne tik fizine, bet ir protine veikla. Nors žmonės neturi daug žinių apie protinę veiklą, ji ypač svarbi tiek šunims, tiek katėms.

Ypač populiaru auklei prižiūrėti kates, nors katinai adaptuojasi greičiau negu šunys.

„Jie turi pasukti galvą, kaip išspręsti įvairias mįsles. Gali būti perkami žaislai, kurie yra kaip mįslė, gali būti įvairios užduotys, kurias spręsdamas šuo išsikrauna greičiau nei per fizinę veiklą“, – pasakoja D. Jarmalavičienė.

Yra veislių, kurioms gali mėtyti kamuoliuką valandų valandas, ir jos nepavargs, o užsiimdami protine veikla gyvūnai ilgainiui pavargsta. „Ta pati dresūra – jeigu duodi komandas, tai yra protinė veikla, jis turi pagalvoti, ko iš jo norima arba kaip jam tai pasiekti“, – kalba pašnekovė.

Čia savo augintinį galima palikti ir per dieną – tai tarsi gyvūnų darželis. Nors ši paslauga pradžioje buvo sugalvota tam, kad gyvūnai prie viešbučio būtų pratinami palaipsniui, pastebėta, jog yra klientų, turinčių poreikį kasdien kažkur palikti savo augintinį.

„Tarkime, namuose šuo kaukia arba niokoja [daiktus]. Šeimininkas daug dirba, o augintinis – jaunas, nėra kada pripratinti reikalus atlikti lauke“, – teigia ji.

Šalia gausybės paslaugų galima net išsikviesti į namus auklę. Dažniausiai ši paslauga užsakoma tada, kai šeimininkai kur nors išvyksta: „Ypač populiaru prižiūrėti kates, nors katinai adaptuojasi greičiau negu šunys.“

Atakuoja žinutėmis, skambina telefonu. Tai atima labai daug laiko – visgi prižiūrime gyvūnus, o ne jų šeimininkus.

D. Jarmalavičienė pasakoja, jog kai kurie prašymai nustebina ir ją pačią – sykį šeimininkai paprašė išsiurbliuoti kambarius. Tačiau kai kurie prašymai, nors ir kartais neįprasti, lengvai įgyvendinami, pavyzdžiui, pavedžioti katiną, išmaudyti vėžlius, pašerti šunis ledais šaukšteliu.

Problema, su kuria kol kas sunkoka susitvarkyti, – šeimininkų noras apie augintinį žinoti kiekvieną detalę.

„Atakuoja žinutėmis, skambina telefonu. Sakome, jeigu kas bus blogai, informuosime, o jeigu neskambiname, viskas gerai. Bet jiems reikia nuolatinio priminimo. Tai atima labai daug laiko – visgi prižiūrime gyvūnus, o ne jų šeimininkus“, – pažymi D. Jarmalavičienė.

Sportuoti gerai, bet gauti dėmesio – svarbiausia

Šunų dresūros sporto klubo „CRAZYfoxes“ atstovė Vitalija Lapina tikina, jog gyvūnams labiausiai reikia ne sportuoti, o gauti dėmesio. „Kontakto reikia visiems šunims“, – pažymi ji.

Yra nejudrių veislių, o yra ir tokių, kurios išsidūkti tiesiog būtina. Vis dėlto patraukti augintinio dėmesį įmanoma visada – svarbiausia, atsakingai išrinkti tinkamą sporto šaką, taip teigia pašnekovė.

Lėkščiasvydis – komandinis žaidimas, kuriame svarbus ne tik šuo, kuris gaudo lėkštę, bet ir metantysis.

Tai padaryti galima domintis šuns veisle ir atsižvelgiant į konkretaus gyvūno charakterį. Dar vienas itin svarbus dalykas – dresūra, tačiau ir tai padaroma tik per bendravimą su augintiniu.

V. Lapina prisideda prie šunų lėkščiasvydžio varžybų Lietuvoje organizavimo. Tai komandinis žaidimas, kuriame svarbus ne tik šuo, kuris gaudo lėkštę, bet ir metantysis. Tad tai puikus būdas žmonėms, auginantiems šunis, ne tik praleisti su jais daugiau laiko, bet ir patenkinti jų judėjimo poreikį.

Kaip teigia dresūros sporto klubo atstovė, lėkščiasvydžio rungtyse gali dalyvauti visi sveiki, paruošti (t. y. paskiepyti), tvarkingi šunys – juk nuo šių dalykų priklauso, ar jūsų augintinis nesusižeis. Taip pat ji pažymi, jog šunų amžius nėra ribojamas.

Draugiškų gyvūnams vietų daugėja, nes tai populiaru

Projekto „Draugiški gyvūnams“ komunikacijos vadovė K. Sakalauskaitė teigia, jog šio projekto tikslas – skatinti žmones daugiau laiko praleisti su savo augintiniais, taip pat visuomenės švietimas, kad galėtume kartu su gyvūnais lankytis ir bibliotekose, ir kavinėse, ir kitose vietose.

„Gyvūnai neketina padaryti nieko blogo, bet tai priklauso nuo jų šeimininkų. Kaip šeimininkas prižiūri gyvūną, jį auklėja, toks gyvūnas ir yra“, – tikina pašnekovė.

Visuomenė darosi sąmoningesnė – žmonės savo gyvūnus prižiūri, moko juos tinkamai elgtis viešosiose erdvėse. Atsiranda vis daugiau vietų, kuriose gyvūnai nebėra nepageidaujami, tačiau, pasak K. Sakalauskaitės, tai vyksta dėl to, nes tiesiog yra populiaru.

Matome augimą, nes auga žmonių poreikis.

„Dėl mūsų įdėto darbo šiuo metu turime beveik 1 000 vietų, į kurias galima ateiti su gyvūnais“, – kalba ji.

Palyginti su užsieniu, esame kažkur per vidurį – yra šalių, kuriose gyvūnai įleidžiami visur, bet yra ir tokių, kuriose tai griežtai reglamentuojama įstatymais. „Pavyzdžiui, Maltoje šunis galima vedžioti tik su pavadėliu, kaip ir Lietuvoje. Tačiau ten labai mažai vietų, skirtų šuniui vedžioti, nes yra mažai gamtos“, – teigia K. Sakalauskaitė.

Kai vasara, ir augintiniui norisi suteikti galimybę atsigaivinti, pavyzdžiui, nusivežti jį prie jūros, leisti jam palakstyti paplūdimyje. Lietuvoje šiuo metu tai – nebe problema.

Tiek Melnragės, tiek Smiltynės, tiek Nemirsetos, tiek Neringos paplūdimiuose pažymėtos atskiros zonos, kuriose galima būti su augintiniais ir nebijoti, jog būsite išprašyti. Tokių vietų yra ir Vilniuje, Kaune bei kituose didžiuosiuose miestuose.

Tačiau, anot pašnekovės, šiuo klausimu dar atsiliekame nuo užsienio: nors tokių vietų yra, šiose zonose Lietuvoje trūksta tvarkos, mažai šiukšliadėžių arba jų visai nėra, prie daugelio paplūdimių, ypač mažesniuose miesteliuose, sunku prieiti. „Matome augimą, nes auga žmonių poreikis“, – kalba K. Sakalauskaitė.

Plačiau – laidos įraše. Laidos vedėjai – Tomas Lukaševičius ir Inga Ramoškaitė.

Parengė Indrė Česnauskaitė.