Gyvenimas

2019.08.02 14:26

Marius Čepulis. Kieno nosis geriausia

Marius Čepulis, gamtos fotografas2019.08.02 14:26

Ankstų rytmetį klampoju po pelkę. Kur ne kur mėlynuoja viržių kupsteliai, akį vilioja lipniais deimantais nusagstyti mirtį nešantys saulašarių lapeliai, tarp viksvų ir menkų pušaičių supasi vorų hamakai. Girdžiu tik savo paties kvėpavimą ir žingsnius. Nosį kutena tipiškas rūgštokas pelkės kvapas – gal kiminai, sumišę su gailiais ir pušaitėmis.

Staiga į šnerves patenka oras su kitomis cheminėmis medžiagomis. Tada per kelias milisekundes jos nusėda nosies ertmėje ant uodžiamojo epitelio, ištirpsta gleivėse, vieni iš kelių milijonų receptorių sugauna jas, informacija sugrupuojama ir nunešama į uodžiamąjį stormenį, kuris guli tiesiai po smegenimis, o iš ten jau į smegenų zonas, iš kur tuoj pat ateina atsakymas – žvėris, galimai briedis. Tada jau įsijungia klausa ir regėjimas. Ir po kiek laiko išties pasirodo trijų briedžių grupelė.

Žmogaus uoslė tikrai nėra stebuklas, o ir nereikalinga mums taip stipriai, nes aplinką mes daugiausiai suvokiam akimis ir ausimis, o štai tie patys briedžiai ir didžioji dauguma kitų žvėrių pasaulį suvokia nosimi.

Taip pat skaitykite

Nematydami jie pasakys, tas augalas valgomas ar nuodingas, kokia jo rūšis ir būklė, iš kelių šimtų metrų žinos, kad ateina kolega briedis, kur jis buvo ir gal net ką valgė, vien dėl nosies žinos, kur tiksliai įsitaisė šernai, kur praėjo elniai ir kad pelkėje naujas nepažįstamo žmogaus kvapas, tad reiktų pasisaugot.

Neseniai pasirodė tyrimas, kad žmogus gali užuosti ne 10 000, kaip buvo manyta, skirtingų kvapų, bet milijardus. Ir pasipylė straipsniai, kad mūsų uoslė ne prastesnė nei žvėrių, kad žmogaus nosis nenusileidžia šuns uoslei.

Taip, mes galime atskirti vieną kvapą nuo kito, išmokti jį atpažinti. Bet mažų cheminių medžiagų koncentracijų mūsų menka uoslės sistema vos su 5 – 10 mln. receptorių nesugeba aptikti (palyginimui šuo ar vilkas gali turėti iki 300 milijonų uoslės receptorių).

Kai šuo grįžta iš lauko, jūs tik galit pasakyti, ar jis maudėsi ir ar kokioj dvėsenoj nesivoliojo. O šuo pasakys, ką jūs prieš porą valandų valgėt, kur ėjot, su kokiu kaimyno šuniu jį išdavėt (glostėt).

Ar sugebėtumėt prabėgti dviejų dienų senumo savo partnerio pėdsakais? Šuniui tai nebūtų problema. Pripažinkim, kad nors ir galime pagal kvapą pasakyti, kuriais metais ir iš nuo kurio kalno nuskintų vynuogių buvo pagamintas vynas, mums uoslė nėra svarbiausias jutimas ir nuo gyvių mes smarkiai atsiliekam. O gyvių pasaulyje yra tikrai nuostabių nosių nosyčių.

Visiškai neturi uoslės organų banginiai su delfinais, nes nereikia jiems. O jų kaimynai rykliai užuodžia puikiai. Įlašinkit 1 lašą žuvies taukų į baseiną ir ryklys jį užuos. Yra ryklių, kurie žuvies kraują užuodžia iš kilometro ar net toliau, jei srovės palankios.

Mūsų žuvų uoslė irgi puiki. Žvejai tą žino ir naudoja pačius įvairiausius jaukų aromatus. Ir turbūt girdėjot, kad lašišos grįžta į savo upę, besinaudodamos uosle. Jos žino savo gimtojo upelio kvapą.

Vabzdžiams kvapai itin svarbūs, be jautrios uoslės jie nerastų partnerio, maisto, nepajustų pavojaus ir nežinotų, kur dėti kiaušinius. Patelės vilioja patinus skleisdamos feromonus, o patinai juos gali užuosti net už 11 kilometrų.

Tai tas pats, kas Marytė užsikartų ant Gedimino bokšto ir pamojuotų pažastimis, o Petras, užuodęs ją iš Fabijoniškių, atlėktų ant meilės sparnų. Tiesa, tada atlėktų ne tik Petras, bet dar keliasdešimt vyrų.

Matėt kokios pūkuotos ir didelės naktinių drugelių antenos. Būtent antenos ir yra vabzdžių nosis. Ten susitelkę receptoriai, kurie gaudo kvapus (jų yra ir ant burnos organų ir net ant kiaušdėčių). Ir jie yra labai jautrūs.

Tarakonas vos kelias patelės feromono molekules gali užuosti dideliam kambaryje. Grambuolys užuodžia savo damą iš 4 kilometrų. Parazitiniai plėviasparniai užuodžia kvapą, kurį pradeda skleisti augalai, kai juos užpuola drugių vikšrai. Tada jie atskrenda ir deda kiaušinius į tuos vikšrus, o išsiritusios plėviasparnių lervos suryja augalo skriaudėjus.

Vorai užuodžia? Žinoma. Jie taip pat per palyginti trumpą laiką turi susirasti partnerį, o tam irgi padeda feromonai. Vorai antenų neturi, tad jų uoslės receptoriai išsidėstę ant kojų. Net erkės ant priekinių kojyčių turi Halerio organus, kurie skirti jus užuosti. T.y. jūsų išskiriamą CO2.

Tiesa, uodai irgi visų pirma užuodžia jūsų CO2, o jau vėliau pieno rūgštį ir pajaučia šilumą.
O štai gyvačių ir driežų nosis yra liežuvis. Juo jie gaudo kvapus ir neša burnos ertmėn, kur yra kvapams sugaudyti skirtas Jakobsono organas. Jie taip pat yra puikūs uodėjai ir, pavyzdžiui, komodo varanas savo pietus gali pajusti iš kelių kilometrų.

Daugumos paukščių uoslė labai prasta. Todėl, jei paimat jauniklį, kad įkeltumėt jį lizdan, nereikia bijoti, kad paliksit savo kvapą. Geriausi uodėjai paukščių pasaulyje yra naktiniai paukščiai kyviai. Jų šnervės yra pačiame snapo gale. Taip pat puikiai užuodžia audrapaukščiai ir albatrosai bei gerą uoslę turi mūsų krankliai.

O žvėrių pasaulio uoslės čempionu yra laikomas, kaip bebūtų netikėta, šleivakojis lokys. Nustatyta, kad jis maitą gali užuosti net iš 30 kilometrų. Baltoji meška ruonio kvėpavimo angą lede užuodžia iš kilometro.

Puikia uosle gali pasigirti pelės ir žiurkės. Vienos žiurkių giminaitės apmokamos surasti minas ir jos tą darbą atlieka geriau nei šunys. Dauguma žinduolių, kaip ir ropliai, turi dar ir Jakobsono organą (mūsų jis sunykęs).

Matėt kada arklį, stovintį pakelta galva ir užvertusį viršutinę lūpą. Būtent taip jis „gaudo kvapus“ į Jakobsono organą. O visas šis išsiviepimas turi ir pavadinimą – Flemeno reakcija. Tą patį kartais daro ir jūsų katė. O kas geriau užuodžia, šuo ar katė? Receptorių keliskart daugiau turi šunys, todėl manoma, kad ir uoslė jų yra geresnė.

Gyvūnai ne tik uodžia, bet ir patys kvepia. Apie jų kvapus papasakosiu, kai prasidės (jau netrukus) elnių ruja. O šį savaitgalį pabandykit pabūti miške, užsidėję ausines ir užsimerkę. Pabandykit pažinti pasaulį nosimi. Nustebsit, kiek daug dalykų galit užuosti, tereikia nosį įdarbinti.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Taip pat skaitykite