Gyvenimas

2019.08.02 11:08

Bambukinius dviračius minantys vokiečiai neatsigina smalsuolių: dažnas praeivis nori pabelsti į rėmą

žiūrėkite reportažą
LRT TELEVIZIJOS laida „Euromaxx“, LRT.lt2019.08.02 11:08

Nors Vokietijos šiaurėje esantis Kylis – laivų ir dviračių miestas, tačiau net ir čia dviračiai, kuriuos mina Maximillianas Schay ir Jonas Stolzke, nelieka nepastebėti – šių transporto priemonių korpusas pagamintas iš bambuko.

„Žmonės visuomet domisi, ar jie nelūžta. Ir kiekvienas pabeldžia, kad įsitikintų, jog tai tikrai medis, o ne dažytas metalas. Tai dvi dažniausios reakcijos, kurių sulaukiame iš juos pamačiusių žmonių.“, – sakė M. Schay.

Bambuko žaliava vaikinai susidomėjo 2012 metais, dar būdami studentai, ir tada įkūrė „My BOO“ įmonę. Vyrukai sumanė Ganoje gaminti dviračius iš atsinaujinančių medžiagų ir juos parduoti Europoje. Dviračių gamintojai sako, kad bambukas – idealiai dviračiams tinkanti medžiaga.

„Bambukas yra daugiametė žolė, skirtingai nuo kitų medžiagų seniai naudojama dviračiams gaminti. Sumedėjęs stiebas – tvirtas, bet labai lengvas ir lankstus. Azijoje iš jų gaminami pastoliai, jie gali būti ir labai aukšti, bet dėl lankstumo atsparūs stipriems vėjams. Be to, jie labai tvirti. Štai dėl ko Azijoje iš jų daromi pastoliai, o mūsų kompanija iš jų gamina dviračių rėmus“, – mintimis dalijosi bambukinių dviračių kūrėjas M. Schay.

Vokiečiai bendradarbiauja su viena Ganos organizacija ir padeda jiems pasistatyti dviračių rėmų fabriką. Bambukas tame regione – plačiai pritaikoma medžiaga. Iki reikiamo dydžio bambukas užauga per trejus metus.

Vienas rėmas gaminamas apie 80 valandų. Čia buvo sukurta per 40 naujų darbo vietų, o pelnas skiriamas naujos mokyklos statybai.

„Mūsų tikslas buvo ne sava gamykla Ganoje, o lygiavertis bendradarbiavimas su vietos partneriu. Visa gamyba jų rankose, jie naudoja vietines žaliavas, jie pažįsta vietinius, jų kultūrą ir papročius. Europoje mes surenkame galutinį produktą ir užsiimame rinkodara“, – apie įmonės Ganoje strategijos kryptį sakė M. Schay.

Tiesa, jie ne vieninteliai dviračius gamina iš natūralių medžiagų. Šio dviračio rėmas pagamintas iš linų pluošto vamzdžių. Nemažai gamintojų dviračių rėmams naudoja medieną. Berlyne gyvenantis Tovias Rudolphas taip pat gamina dviračius iš natūralių medžiagų.

Tačiau dviračių kūrėjas sako, kad pagaminti dviratį užtrunka daug valandų. Dėl šios priežasties jis nesitiki, kad natūralios medžiagos gali nukonkuruoti metalą.

„Kol naudojant natūralias medžiagas reikės įdėti tiek rankų darbo, jos šansų neturi. Niekada negalėsite parduoti dviračio už tokią kainą, kad vartotojas iškart pasakytų: „Puiku. Noriu šio dviračio“, – tikino T. Rudolphas.

Įmonės „My Boo“ dviračiai kainuoja nuo 1500 iki 4500 tūkstančio eurų. Dauguma juos perka kaip alternatyvą automobiliui.

„Tokie dviračiai brangūs, bet žinodama, kad pirkdama paremsiu vieną socialinį projektą ir kartu tvarų produktą, man nė vieno cento negaila“, – teigė bambukinio dviračio savininkė.

Tačiau kyla klausimas, ar bambukiniai dviračiai iš tiesų tausoja aplinką? Juk jų dalys į Vokietiją gabenamos iš tolimos Ganos.

„Galvojant apie ekologiją, mums svarbūs 3 dalykai. Aplinkosauga mums svarbi, bet ne mažiau svarbios ir socialinės bei ekonominės problemos“, – teigė Jonas Stolzke.

Išsamiau – laidos įraše (nuo 6.05 min.):

Euromaxx. Nuo būgno iki kastanjetės: muzikos grupė „Brunettes Shoot Blondes“ vienu fortepijonu išgauna dvidešimties instrumentų garsus