„Vis dar neišnaudojame galimybės, kurią suteikia drabužis – reprezentuoti save geriau. Esame individualūs vidumi, kodėl neparodyti to išore?“ – LRT RADIJO laidoje „Vasaros popietė“ retoriškai klausia mados tendencijų prognozuotoja ir analitikė Marija Palaikytė. Mada gali parodyti mus tokius, kokie esame, žymiai geresnius arba prastesnius, priduria ji.
M. Palaikytę kalbina LRT RADIJO laidos „Vasaros popietė“ vedėjai Gerūta Griniūtė ir Darius Užkuraitis.
– Prognozuotojas primena orų prognozes. Jie daugiau ar mažiau atspės, kas įvyks rytoj ar poryt, tačiau jokių šansų, kad atspės, kas vyks po mėnesio. Galėtum prognozuoti, kas bus madinga kitą liepą?
– Mada prognozuojama maždaug dvejiems metams į priekį. Maksimaliai vizijos kuriamos penkeriems. Tai tarptautinės mados industrijos profesinė dalis – nuo 50-ųjų tai oficiali profesija.
Labai ilgai tai buvo taisyklė – nedėvėti baltų kelnių žiemos metu, nes tai neskoninga. Požiūris keičiasi – dabar paltas tikrai nebeturi būti tamsus.
Madą galima prognozuoti, nes yra ciklinės tendencijos ir natūraliai besivystantys procesai: vienos mados tendencijos veja kitas. Jeigu yra madingi ypač dramatiški raštai, neoninės spalvos, natūraliai drastiška tendencija turi būti palydima ramesnės.
Manau, kad mada juda link lakoniškesnio, minimalistiškesnio silueto ir paprastesnių sprendimų. Šie metai nepaprastai eklektiški, tai kiti tikrai to neturės. Žiūrėdami atgal galbūt šaržuosime šitą tendenciją.
[Vyraus] pastelinės, žemės spalvos. Monochrominis tiek moterų, tiek vyrų rengimasis šviesiomis spalvomis ryškus ir šiais metais: nuo galvos iki kojų rengtis vien smėlio spalva skirtingais tonais.
Rizika prašauti pro šalį išlieka, jeigu bandome išeiti iš komforto zonos. Bet klaida nėra priežastis nebandyti.
Viena pagrindinių naujienų – šviesios spalvos nebėra vasaros akcentas. Tai gali būti visų metų pasirinkimas.
– Kodėl lietuviai žiemą būtinai turi vaikščioti apsirengę tamsiai mėlynai arba juodai?
– Labai ilgai tai buvo taisyklė – nedėvėti baltų kelnių žiemos metu, nes tai buvo neskoninga. Požiūris keičiasi – dabar paltas tikrai nebeturi būti tamsus. Jis gali būti rudas, žalias, bet kokios kitos žemės spalvos. Tai suteiks, ko mes pasigendame tamsiuoju periodu. Mada gali pakeisti mūsų savijautą.
– Kas diktuoja madą?
– Mada, tikrosios tendencijos gimsta gatvėje. Dažnai mėgstu kartoti, kad yra du kūrėjai: dizaineris ir kiekvienas, kuris yra pasirengęs, t. y. mados vartotojas. Kiekvienas esame mados interpretuotojas. Neretai patys dizaineriai įkvėpimo semiasi iš stilingų žmonių.
Kartais aprangos klaidos šou pasaulyje padaromos sąmoningai tam, kad sukurtų emocinį lauką – kad visi stebėtųsi, piktintųsi arba žavėtųsi.
– Kaip žmogui nesuklysti? Tarkime, žmogus norėtų paeksperimentuoti, bet bijo, galvoja, kaip man išsirinkti teisingai, kad neprašaučiau pro šalį?
– Rizika prašauti pro šalį išlieka, jeigu bandome išeiti iš komforto zonos. Bet klaida nėra priežastis nebandyti. Manau, pagrindinė problema, kodėl žmonės niekada netampa ryškesni arba neatskleidžia savo vidinio savitumo, yra tai, kad jie nebando.
Dirbant su klientais įvaizdžio formavimo klausimais pirmas žingsnis – įtikinti pabandyti. Kai jis pamato save kitokį pozityviąja prasme, nuo tada prasideda mados žaidimas.
Mada gali parodyti [mus] tokius, kokie esame, žymiai geresnius arba prastesnius. Vis dar neišnaudojame galimybės, kurią mums suteikia drabužis – reprezentuoti save geriau. Esame individualūs vidumi, kodėl nepasinaudoti to parodyti išore?
– Prisiminiau įvairiausius apdovanojimus, po kurių dizaineriai ima vardyti, kur būta klaidų. Esu 100 proc. įsitikinęs, kad žvaigždes aprengė kiti dizaineriai. Tai dizaineriai, traukiantys per dantį kitus dizainerius, nesusipratimai ar pavydas?
– Manau, kartais klaidos šou pasaulyje padaromos sąmoningai tam, kad sukurtų emocinį lauką – kad visi stebėtųsi, piktintųsi arba žavėtųsi. Dažnai iš didelio rašto išeinama iš krašto. Suklysti gali ir profesionalas.
– Kas tau gražiausiai rengiasi iš dabartinių popžvaigždžių?
– Mano simpatijos neretai tenka atlikėjui Beissoul dėl to, kad tai laisvės pačia teisingiausia to prasme pavyzdys. Žmogus, kuris nesilaiko jokių taisyklių.
Ilgą laiką ant vyriškos aprangos buvome nepelnytai užvertę daugybę stereotipų.
– Jei galėtume žvilgtelėti į skirtingų miestų žmonių aprangą, tikriausiai Vilnius turi savitą stilių, jame daugiausia naujovių, o keliaudami po kitus miestus pamatytume kitokį vaizdelį. Ar egzistuoja, sakykime, savitas klaipėdiečių, kauniečių, šiauliečių stilius?
– Manau, kad taip, bet ir Vilnius nėra jau toks vientisas. Yra Vilniaus senamiestis, bet Vilnius gali būti labai skirtingas. Tai natūralu ir nieko tame blogo. Žmonės telkiasi panašūs vieni į kitus. Visą laiką sakome, kad Lietuva labai maža – sakyčiau, kad kaip tik labai savita.
Uostamiesčiai visada kosmopolitiškesni dėl to, kad tai tautų susibūrimo taškas. Kaunas dešimtmečiais sulaukdavo kritikos dėl savo stiliaus, dabar, manau, to visiškai nebenusipelno. Žmonės daug keliauja, mato, domisi. Lietuviai apskritai labai ambicingi pavyti pasaulį.
– Tavo gyvenimas bėga tarp Lietuvos ir Italijos. Sakai, lietuviai linkę pasivyti. Ar toli mums iki Italijos mados prasme?
– Mūsų bėda, kad neturime ilgametės mados istorijos ir tos kultūros perdavimo iš kartos į kartą. Daugiau atsilikimo vyriškoje madoje ir estetikoje. Ilgą laiką ant vyriškos aprangos buvome nepelnytai užvertę daugybę stereotipų. Tik dabar pradedame išsilaisvinti iš gausybės normų, kas tinkama vyriškai aprangai.
Tuo tarpu Italijoje vyrai atrodo žymiai geriau negu moterys. Ir moterys ten rengiasi labai nuspėjamai: smėlio spalvomis dieną, juodai vakare. Vyrai labai margi ir drąsūs būti savimi, eksperimentuoti. Jeigu norime kažko pasimokyti iš Italijos, reikėtų visą dėmesį kreipti į vyrišką madą.
Visas pokalbis – laidos įraše (nuo 12.34 min.).
Parengė Indrė Česnauskaitė.
