Gyvenimas

2019.08.03 16:26

Baltijos kelyje gėles mėtęs pilotas apie savo planus žmonai neprasitarė: ji ant durų būtų užkabinusi spyną

Audinga Satkūnaitė, LRT.lt2019.08.03 16:26

Kiekvienais metais rugpjūčio 23 dieną kaunietį Vytautą Tamošiūną užplūsta prisiminimai ir vaizdai, matyti Baltijos kelio metu. Jis buvo vienas iš pilotų, iš kurio lėktuvo ant rankomis susikibusių žmonių grandinės biro tonos gėlių. „Visada prisimenu, kas tada vyko, kaip viskas galėjo baigtis ir kokie vidiniai motyvai mane vedė“, – portalui LRT.lt sakė V. Tamošiūnas.

Stebėjosi žmonių susitelkimu

Baltijos kelio dieną Maskva „Aerofloto“ lėktuvams Lietuvoje uždraudė pakilti nuo žemės. Tačiau keli lakūnai tokiam įsakymui nepakluso. Tai buvo V. Tamošiūnas, kuris tuo metu jau buvo išėjęs į pensiją ir įkūręs privačią aviakompaniją, ir Kazimieras Šalčius.

„Dabar net nepriklausomoje Lietuvoje gyvenantys pilotai negalėtų Vilniuje skraidyti 60–90 metrų aukštyje. Netgi skrydžiui 700 metrų aukštyje reikalingas leidimas. O mes skraidėme 5–10 metrų aukštyje, visai šalia rankomis sukibusių žmonių galvų“, – pasakojo V. Tamošiūnas.

Pašnekovas pasakojo, kad prašymo Baltijos kelio dieną barstyti gėles jis sulaukė iš Atkuriamojo Seimo nario Algimanto Norvilo. Tuomet V. Tamošiūnui reikėjo labai greitai apsispręsti ir jis, žinoma, sutiko.

Tačiau pageidavo, kad apie rengiamą akciją niekas nežinotų, išskyrus jį patį ir A. Norvilą. Kitiems pilotams jis pateikdavo tokią informaciją, kokią tuo metu reikėjo, nes niekas negalėjo žinoti, nei iš kur pakils lėktuvai, nei iš kur bus paimamos gėlės. Taip norėta apsisaugoti nuo menkiausio informacijos nutekėjimo.

Baltijos kelio akcentu tapo ant susivienijusių žmonių pabirę gėlių žiedai. Pirmosios gėlės atkeliavo iš „Kauno šiltnamių“, o kitas paaukojo žmonės. Jas pilotai pirmą kartą pasikrovė Aleksoto aerodrome, o vėliau prie Ukmergės, laukuose esančiame aerodrome. Šią slaptą vietą išrinko pats V. Tamošiūnas.

„Gėlių buvo begalė, jas mums atgabeno sunkvežimiais. Pasiimti jų leidomės septynis kartus. Į lėktuvą vienu kartu tilpdavo apie 1,5 tonos gėlių. Iš mano lėktuvo jas barstė kolega Petras Bėta su žmona“, – prisiminė V. Tamošiūnas.

Pilotai iš oro taip pat perdavinėjo informaciją, kur yra susidarę automobilių kamščiai ir kur trūksta žmonių, kad susidarytų ištisa žmonių grandinė.

Rizikavau dėl to, kad buvau taip auklėtas. Aš visą laiką ignoravau Tarybų valdžią.

„Atsimenu, kad prieš 19 valandą tarp Ukmergės ir Panevėžio skridau jau išmetęs gėles ir pamačiau, kad kažkur 28 kilometre trūksta 30 žmonių. Tą informaciją perdaviau R. Norvilui, o jis palaikė tiesioginį ryšį su Lietuvos radiju. Tą dieną žmonės informacijos per radijo imtuvus klausėsi visur.

Kai pasikrovęs gėlių vėl skridau pro tą vietą, ten jau buvo krūva žmonių, netgi per daug. Jie susirinko per kokias septynias minutes. Žmonės lėkė per laukus, per visur važiavo – kas su traktoriais, kas su arkliais. Tokį vaizdą tikrai buvo verta pamatyti. Tokio daugiau niekada nebeišvysime“, – atsiminimais dalijosi pašnekovas.

Žmona nieko nežinojo

Anot V. Tamošiūno, buvo dar keletas pilotų, kurie Baltijos kelio dieną į orą bandė pakilti atokesnėse vietovėse, tačiau tik jiedu su K. Šalčiumi išdrįso mėtyti gėles. Tai reiškė didelį pavojų, nes jie abu buvo labai gerai matomi.

Tuo metu pašnekovas jau turėjo šeimą: sūnui buvo ketveri, o dukrai – dveji. Žmona apie vyro planuojamą žygdarbį nieko nežinojo. Pasak V. Tamošiūno, vos apie tai ji būtų sužinojusi, būtų ant durų pakabinusi spyną ir į kompaniją dar pasikviestų savo mamą, uošvienę, kad tik jį sulaikytų.

„Rizikavau dėl to, kad buvau taip auklėtas. Aš visą laiką ignoravau Tarybų valdžią. Mano artima giminė jos irgi negarbino. Seneliai man vis pasakodavo, kaip buvo anksčiau, žmonės nerasdavo atsakymo, kaip nutiko tai, kad Lietuvą užėmė sovietų armija.

Manau, kad tai buvo mano likimas. O mano veiksmai niekam nieko blogo nepadarė. Nors Tarybų valdžiai aš tapau nusikaltėliu.

Tačiau jie gyveno tokiomis sąlygomis, kokios buvo. O aš turėjau labai aiškią pasaulėžiūrą dėl susiklosčiusios politinės padėties ir jaučiau, kur link viskas krypsta. Viduje žinojau, kodėl per Baltijos kelią noriu skristi ir mėtyti gėles, todėl manęs niekas nebūtų galėjęs sustabdyti“, – prisipažino V. Tamošiūnas.

Grėsė ilgi metai nelaisvės

Anot V. Tamošiūno, apie istorinį skrydį per Baltijos kelią jam ne kartą buvo priminusi nepriklausomos Lietuvos valdžia, kuri bandė surišti rankas ir sutrukdyti verslo plėtrai – tai yra nenorėdavo išduoti licencijų veiklai.

„Kai minimi Baltijos kelio jubiliejiniai metai, pirmiausia prisimenu negatyvius dalykus ir kas man grėsė. Tačiau iš tiesų esu pozityvus, kuriantis žmogus ir negyvenu praeitimi. Man tai padeda gyvenime“, – prisipažino V. Tamošiūnas.

To, kad sutiko pakilti į dangų Baltijos kelio metu, pašnekovas niekada nesigailėjo.

„Manau, kad tai buvo mano likimas. O mano veiksmai niekam nieko blogo nepadarė. Nors Tarybų valdžiai aš tapau nusikaltėliu. Kadangi mano skrydis buvo nesankcionuotas, tai reiškė, kad aš užgrobiau lėktuvą ir skridau.

Tuomet už tai grėsė 15 ir daugiau metų nelaisvės. Taip pat buvau kaltinamas Sovietų Sąjungos vėliavos išniekinimu, nes ant lėktuvo uodegos, uždažę SSRS vėliavą, nupiešėme Lietuvos trispalvę. Už tai irgi grėsė rimtos sankcijos ir baudžiamoji atsakomybė“, – pasakojo pašnekovas.

Abiejų vyrų lėktuvuose kartu pakaitomis skrido ir britų transliuotojo BBC žurnalistai. Tai, anot pašnekovo, buvo prilyginama tėvynės išdavystei, nes joks užsienio žurnalistas neturėjo teisės peržengti Sovietų Sąjungos sienos. O už tai galėjo grėsti net mirties bausmė.

Dar vienas kaltinimas, kurį išgirdo V. Tamošiūnas, buvo toks, kad jis užteršė gamtą, nes jis primėtė visur gėlių, todėl jam buvo liepta kelią nuo Vilniaus iki Panevėžio išvalyti už savo lėšas.

Vyras ir šiandien, kaip prieš 30 metų, dirba pilotu, nors tam tikri skraidymo apribojimai dėl vyresnio amžiaus jam yra taikomi. Pirmą kartą į dangų vyras pakilo 1973 metais. Aktyviai skraidyti ir dirbti pilotu instruktoriumi pradėjo po ketverių metų.

Bėgant laikui, mano prisiminimai ir mintys šiek tiek keičiasi. Rodos, kiekvienais metais išlenda kažkas naujo – tiek negatyvaus, tiek pozityvaus.

Galbūt vieną dieną, kai V. Tamošiūnas aktyviai nebeskraidys, visi jo Baltijos kelio prisiminimai suguls į knygą. Kol kas jis visą laiką nori skirti bene didžiausiai gyvenimo aistrai – pilotavimui. O istorinis lėktuvas, kuriuo V. Tamošiūnas skrido Baltijos kelio dieną, šiuo metu yra saugomas Lietuvos aviacijos muziejuje, Kaune.

V. Tamošiūnas filmavosi Baltijos kelio trisdešimtmečiui skirtame vaizdo klipe. LRT klipe filmuotis pakvietė įvairaus amžiaus žmones, kurie prieš 30 metų dalyvavo šiame istoriniame įvykyje.

Baltijos kelio 30-mečio simbolis – kardelis, naujojo LRT sezono šūkis – „Tegul žydi laisvė“

Kviečiame atšvęsti Baltijos kelio 30-metį kartu su LRT. Kviečiame papuošti kardeliais savo paskyras socialiniuose tinkluose arba simbolinį gėlės žiedą įsisegti į drabužius:

Papuoškite savo profilio nuotrauką

Atnaujinkite savo „Facebook“ viršelį

Atsispausdinkite simbolinį kardelio žiedą

Taip pat skaitykite