Vilnietė Rūta Ardišauskienė namie turi neįprastą kolekciją – net 400 barbių. Kai kurios lėlės visai naujos, o kai kurios – ir kelis dešimtmečius skaičiuojančios.
Barbė gydytoja, barbė kompiuterinių žaidimų kūrėja, barbė pilotė – tai vos kelios lėlės iš vilnietės Rūtos Ardišauskienės kolekcijos. Moters namie galima rasti ir rožinę deivę, ir barbę, susijusią su kompiuterių inžinerija.
„Mano kolekcija yra labai padrika, ji neturi vienos linijos. Dažniausiai vienintelis kriterijus yra, ar man ta lėlė yra graži ir ar ji mane traukia“, – sako R. Ardišauskienė.
Barbė – vienas pelningiausių žaislų visame pasaulyje. Jas pagal vokiečių Bild Lili lėlės pavyzdį prieš 60 metų sugalvojo bendrovė „Mattel“ ir per tą laiką pardavė daugiau kaip milijardą. Taip išpopuliarėjusi Barbė tapo šiuolaikinės kultūros dalimi.
„Aš visada norėjau barbių. Kiek save prisimenu, tiek viskas, apie ką kalbėdavau, būdavo barbė. Rūta, ko nori gimtadieniui? Barbės. Rūta, ko nori Kalėdoms? Barbės. Aišku, negaudavau. Didelis noras atėjo iš vaikystės. O pradėjau kolekcionuoti baigusi bakalauro studijas prieš 6 metus. Nes pagalvojau, kad gyvenimas per trumpas. Noriu rinkti ir man to reikia“, – sako R. Ardišauskienė.
Vos už kelis tuomečius dolerius įsigijusieji vieną pirmųjų barbių, vėliau galėjo džiaugtis augančia jos verte rinkoje. Dabar kolekcininkai už įvairių tipų barbes negaili ir kelių tūkstančių eurų. Brangiausia lėlė Rūtos kolekcijoje – 215 eurų kainavusi karo deivė Atėnė.
Anot kolekcininkės, dabar jos vertė dar didesnė. Tiesa, Rūta sako nenorinti skaičiuoti, kiek verta jos kolekcija.
„Tikrai išeitų buto remontas. Kiekviena lėlė yra verta tiek, kiek žmogus yra pasiryžęs už ją sumokėti. Tai gali būti visiškai niekuo neišsiskirianti ir labai pigi internete, bet jeigu atsiras žmogus, kuris norės ją nusipirkti už didelę kainą, jis ją ir nusipirks“, – sako kolekcininkė.
Savo pirmąją barbę Rūta gavo, kai jai buvo 10 metų. Šią lėlę ji turi ir dabar. O seniausia Rūtos kolekcijos lėlė – 1962-ųjų „Ponytail“ barbė.
Pas Rūtą į namus barbės atkeliauja įvairiais būdais. Lėlių ji ieško interneto aukcionuose ir parduotuvėse, kai kurias randa ir parduotuvėse Lietuvoje. Ilgą laiką didžioji Rūtos kolekcijos dalis buvo sudaryta tik iš dėvėtų lėlių.
„Į užsienį vykdama irgi būtinai užeinu į žaislų parduotuves ir ieškau blusturgių, padėvėtų prekių parduotuvių. Kur tik įmanoma surasti, ten eisiu ir ieškosiu. Man neįdomūs turistiniai traukos centrai, man įdomiau, o ką jūs turit savo dėvėtų prekių parduotuvėse“, – sako kolekcininkė.
Istorija besidominti Rūta sako, kad barbės kūrėjai visą laiką atsižvelgia į aktualijas bei stengiasi atlikti tam tikrą socialinį vaidmenį. Nuo 1960-ųjų kompanijos vykdoma politika apie įvairias karjeras mergaitėms turi parodyti, kad jos gali tapti bet kuo – nuo popžvaigždės iki prezidentės.
„Visa linija ir yra apie įvairovę, apie įvairius bruožus, įvairius plaukus, įvairias rases. Ji skirta tam, kad mergaitė lėlėje atrastų save“, – sako R. Ardišauskienė.
Dabar Rūta sako norinti turėti bent po vieną lėlę iš tam tikro laikotarpio. Bet tai nebus kolekcijos pabaiga. Galbūt vieną dieną galėsime pamatyti visas Rūtos lėles dar kol kas nedrąsioje svajonėje – jos įkurtame žaislų muziejuje.
Išsamiau – Gabrielės Kloniūnaitės reportaže:
