Nustatant bendravimo su vaikais po skyrybų tvarką populiarėja vadinamasis amerikietiškas modelis, kai vaikai su tėvais leidžia laiką po lygiai, tačiau LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ advokatė Erika Jurgutytė teigia, jog mūsų teismų praktikoje buvo nusistovėjusi taisyklė, kad tai kenkia vaiko interesams. „Vaikas tampa tarsi be vietos – tai su vienu, tai su kitu“, – teigia ji.
„Būtų sveikintina, jei tėvai patys geranoriškai nusistatytų bendravimo su vaikais tvarką. Jeigu to nepavyktų padaryti, [galima kreiptis] į vaiko teisių institucijas, kurios išaiškintų tėvams jų teises ir pareigas, padėtų taikiai susitarti“, – kalba pašnekovė.
Jeigu nepadeda ir tokios institucijos, dar viena išeities – kreiptis į teismą, padėsiantį nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, kurią galima vykdyti ir priverstinai, jeigu vienas iš tėvų jos nesilaikytų.
Net jeigu bendravimo tvarką nustatė teismas, šalys gali susitarti ir pačios, tačiau kilus ginčui vienintelis būdas pakeisti esamą tvarką – teismas.
Kaip nustatoma tvarka, anot E. Jurgutytės, priklauso nuo individualios situacijos. Standartiškai nustatoma bendravimo tvarka darbo dienomis, savaitgaliais, apibrėžiama, kurią valandą vaikas bus paimamas, kurią – grąžinamas, iš kur paimamas ir t. t.
„Yra aptariamos ir švenčių dienos, neretai taikomas vadinamasis rotacijos principas, kai vienais metais švenčiama su vienu iš tėvų, kitais – su kitu. Aptariamas atostogų grafikas – kiekvienas tėvas turi informuoti apie planuojamas atostogas. Jeigu tėvas gyvena kitame mieste, valstybėje, aptariama, kaip vaikas vyksta pas tą tėvą, kas kompensuoja išlaidas ir pan.“, – tikina advokatė.
Gyvenimas dinamiškas – keičiasi aplinkybės, vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų gyvenimo ritmas, tad tvarka taip pat gali būti keičiama, jei pasikeičia labai svarbios aplinkybės, sako ji: „Dėl tvarkos pakeitimo gali kreiptis vienas iš tėvų. Standartiškai įtraukiama sąlygą – jeigu vienas iš tėvų negali bendrauti nustatytu metu, šalys gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, lankstumas gali išlikti ir nustačius tvarką.“
Kaip pasakoja E. Jurgutytė, net jeigu bendravimo tvarką nustatė teismas, šalys gali susitarti ir pačios, tačiau kilus ginčui vienintelis būdas pakeisti esamą tvarką – teismas. O ginčų kyla nemažai: advokatės nuomone, reikėtų, kad daugiau į šį procesą kištųsi ir vaiko teisių institucijos, darytų privalomąją įtaką, jog tėvai galėtų susitarti ir be teismo.
Pasak pašnekovės, nustatant bendravimo su vaikais po skyrybų tvarką populiarėja vadinamasis amerikietiškas modelis, kai vaikai su tėvais leidžia laiką po lygiai.
„Mūsų teismų praktikoje buvo nusistovėjusi taisyklė, kad tai kenkia vaiko interesams, kadangi vaikas tampa tarsi be vietos – tai su vienu, tai su kitu, tačiau jeigu šalys susitaria ir tai neprieštarauja vaiko interesams, teismas patvirtina ir tokią tvarką“, – pažymi ji.
Dažnai teismas, pasitelkęs psichologus, nustato, ar vaikas nėra paveiktas vieno iš tėvų ir gali sąmoningai spręsti.
Advokatės tikinimu, nustatant tvarką svarbiausi vaiko prioritetai: turi būti atsižvelgta į jo dienos režimą, amžių, būtinuosius ar specialiuosius poreikius.
„Į vaiko nuomonę atsižvelgiama tada, kai jis geba ją reikšti. Dažnai teismas, pasitelkęs psichologus, nustato, ar vaikas nėra paveiktas vieno iš tėvų ir gali sąmoningai spręsti, su kuriuo ir kiek nori bendrauti. Konkretaus amžiaus nėra“, – kalba pašnekovė.
E. Jurgutytė pataria pirmiausia nemanipuliuoti vaiku ir atsižvelgti į jo interesus. Dažnai nutraukiant santuoką vaikas yra pasitelkiamas kaip įrankis daryti kitam spaudimą, ypač dalijantis turtą.
„Jokia teismo nustatyta tvarka nebus įgyvendinama, jeigu nebus abiejų tėvų geranoriškumo. Vaikas auga, bendrauti reikės, dėl to reikėtų stengtis nekonfliktuoti, kad tai neatsilieptų vaikui ateityje. Jei kyla ginčas, galima kreiptis ir į vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri padės tėvams išsišnekėti, suprasti, kad jie privalo leisti kitam tėvui bendrauti su vaiku“, – pažymi ji.
Anot advokatės, jeigu to nepavyksta padaryti, yra ir teisminis kelias, kuriame taip pat gali būti taikomas naujas institutas, vadinamas teismine mediacija, kurios metu, pasitelkiant kvalifikuotą nešališką teismo mediatorių, padedama tėvams pasiekti taikų sprendimą.
Plačiau – laidos įraše (nuo 28.47 min.).
Parengė Indrė Česnauskaitė.
