Gyvenimas

2019.08.02 21:27

Ilgiausiai gyvuojančios laidos „Gamta – visų namai“ kūrėjas eteryje į beprasmes diskusijas nesivelia

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2019.08.02 21:27

„Kai kurie didieji tinklapiai turi rubrikas apie gamtą, bet dažniausia jos būna labai mėgėjiškos. Aš manau, kad mišias turi laikyti kunigas, o Filharmonijoje sėdėti ne nuo puodų atėjęs virėjas, bet smuikininkas“, – LRT.lt sako seniausios LRT RADIJO laidos „Gamta – visų namai“ rengėjas, gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

62-ejų sulaukusi LRT RADIJO laida „Gamta – visų namai“ užaugino jau kelias ištikimų laidos klausytojų kartas. Keitėsi vedėjai, tačiau laidos darbas niekada nebuvo nutrūkęs. Šiandien tai – ilgiausiai gyvuojantis eterio projektas Lietuvoje.

– Kada ir kaip gimė radijo laida „Gamta – visų namai“? Kokia jos priešistorė?

– Iš tiesų ši laida yra labai sena – pirmoji buvo transliuojama 1957-ųjų metų rugsėjo 28 dieną. Šiandien visi galvoja, jog tais laikais niekam niekas nerūpėjo, o, juo labiau, gamta, bet, pasirodo, rūpėjo.

Iš pradžių ši laida vadinosi „Gamta, medžioklė, žūklė“. Tuo metu buvo sukurtas Valstybinis gamtos komitetas, kuriam vadovavo ypač už Lietuvą sirgęs Viktoras Bergas, įsteigęs daug saugomų teritorijų. Tai buvo reikalinga tam, kad sureguliuotų visą laukinės gyvūnijos išteklių naudojimą, įstatyminę bazę, užbaigtų brakonieriavimą, bet, būdamas pastabus žmogus, V. Bergas pamatė, jog vien įstatymais ir prievarta nieko nepasieksi – reikia šnekėtis su žmonėmis. Buvo nutarta inicijuoti šią radijo laidą. Po tiek metų galima teigti, kad ji suvaidino labai didelį vaidmenį visuomenėje.

Iš pat pradžių šią laidą ėmė vesti Antanas Grigelis. Pirmiausia jis dirbo futbolo varžybų komentatoriumi radijuje. A. Grigelis buvo labai inteligentiškas žmogus ir ilgainiui tapo savotišku gamtos ruporu.

Laidos klausydavosi netgi aukščiausi tuometiniai vadai, pavyzdžiui, komunistų partijos vadovas Antanas Sniečkus. Nežinau, ar šiandien mūsų prezidentai yra girdėję šią laidą, bet, jei taip, tai labai smagu.

Iki 1999-ųjų metų gruodžio, beveik 42 metus šią laidą, pasitelkdamas diktoriaus Algimanto Saduko ir retkarčiais žurnalisto Zenono Butkevičiaus pagalbą, vedė Antanas Grigelis. Kai jis pasiligojo, laidos vairą perėmė Z. Butkevičius, o kiek vėliau aš. Per tiek metų esu tik trečias šios laidos rengėjas.

– Ar ši laida greitai išpopuliarėjo?

– Labai greitai. Galbūt šiandien mes visi esame labiau atbukę, mums tai atrodo visai nesvarbu, bet buvo laikai, kai, neduok dieve, per radiją įvardydavo kokį nors brakonierių, kartais net be jo vardo, tik pasakant, iš kokio jis yra kaimo, ir jau visiems būdavo aišku, kas jis toks. Arba paviešindavo kokio nors partinio „tūzo“ darbelius, tai visa jo karjera iškart žlugdavo. Tai būdavo tarsi visuotinis pasmerkimas ir puiki poveikio forma. Vėliau ši laida tapo „Gamta – visų namai“.

– Ar šių dviejų laidų turinys skyrėsi?

– Šiek tiek skyrėsi. Iš pradžių gamtai buvo skiriamas trečdalis eterio, tačiau visgi ji ėmė dominuoti. Žinoma, liko nemažai temų apie brakonieriavimą. Net ir šiandien, praėjus tiek metų, man, kaip laidos rengėjui, rašo nemažai klausytojų ir teiraujasi temų apie brakonieriavimą.

Šiandien, žinoma, informacijos sklaida yra daug operatyvesnė, visi Aplinkos ministerijos padaliniai turi savo tinklapius, kuriuose viskas kur kas greičiau pateikiama, o mūsų laida yra per trumpa, kad galėtume iškloti visos Lietuvos aktualijas.

– Dabar šią laidą kuruojate jūs, Adolfas Drungilas ir Audronė Šopagaitė?

– Galima sakyti, taip. A. Drungilas yra visiškas radijo patriarchas – jis čia dirba nuo studijų laikų, beveik 60 metų. A. Šapogaitė skaito tekstus.

Kai kurie didieji tinklapiai turi rubrikas apie gamtą, bet dažniausia jos būna labai mėgėjiškos. Aš manau, kad mišias turi laikyti kunigas, o Filharmonijoje sėdėti ne nuo puodų atėjęs virėjas, bet smuikininkas.

– Kokia yra dabartinė laidos auditorija?

– Mūsų klausosi labai daug pagyvenusių žmonių iš kaimo, tačiau Žematijoje esu sutikęs ir keturiasdešimtmečių klausytojų. Aš labai daug keliauju po Lietuvą ir matau, kad žmonės klausosi. Sutikę mane šie sako „Prieš dvi laidas jūs taip sakėte“.

Kartą prieš dešimt metų ėjau netoli miško Trakuose. Greta gyvenusio ir tuo metu pjovusio žolę žmogaus paklausiau, ar galiu prie jo kiemo palikti automobilį. Šis mielai sutiko. Šiek tiek jį užkalbinau, o šis man atsakė „Klausiau radijo – Paltanavičius sakė, kad bus geri orai“. Nusišypsojau, palinksėjau ir pasakiau „Laimingai“.

Kai mokyklose susitinku su vaikais, atsiranda net ketvirtokų, kurie sako „Aš visada klausausi jūsų laidos“. Aš tikrai nustembu.

Mus nuolat užplūsta ir penkių, ir dešimties lapų laiškai su klausytojų pasakojimais, nutikimais, kuriuose jie atsiveria. Visa tai rodo, kad laidos auditorija yra gyva.

Šiai laidai yra 62 metai, tad, manau, jog kokias keturias kartas žmonių užauginome, kurie įgijo daug žinių apie gamtą.

– Kaip manote, kodėl ši laida tiek metų išsilaikė?

– Aš manau, kad yra rastas labai geras kampas. Kadangi šiek tiek išmanau vaikų psichologiją, žinau, kaip pasakoti apie gamtą ir kaip sudominti žmogų. Per laidą mes nesiveliame į diskusijas, kurios dažnausiai yra beprasmės ir baigiasi niekuo.

Daugelis klausytojų nori į gamtą pažiūrėti paprastai. Jeigu vedi kokią nors rubriką, turi labai gerai ją išmanyti, nes, kitu atveju, tai yra šaudymas į Dievo langus. Kadangi ten langų nėra, tai į juos niekada ir nepataikoma.

Tegul žurnalistai neįsižeidžia, bet tai nėra žurnalistinis darbas. Neįsivaizduoju žurnalisto, kuris galėtų šią laidą rengti.

– Kokią matote jos ateitį?

Labai norėčiau, kad ji gyvuotų. Iš esmės, viskas priklauso nuo augančiųjų meilės gamtai. Šiandien vis galvoju, kas galėtų perimti šią laidą. Tegul žurnalistai neįsižeidžia, bet tai nėra žurnalistinis darbas. Neįsivaizduoju žurnalisto, kuris galėtų šią laidą rengti.

Yra labai daug klausimų, kurių taip paprastai nesužinosi ir nepapasakosi. Žinoma, tokie žmonės užauga, bet jie turi atsirasti ir augti. Tai yra labai ilgas ir nelengvas procesas. Tokių žmonių reikia nuolat ieškoti. Tikiuosi, kad ateityje jų atsiras.

Turiu vilties, kad ji gyvuos, nes, jei jos neliktų, tada jau apskritai neturėtume teisės kalbėti apie ekologiją. Patikėkite manimi, didžioji dalis jaunosios kartos atstovų apie savo natūralią aplinką beveik nieko nežino, nes pasikeitė jų mąstysena, jie neturi atminties ir tokių dalykų neužfiksuoja.

Kadangi gamta yra visų mūsų pagrindas, galbūt būtų įmanoma jai skirti daugiau nei pusę valandos eterio. Žurnalų, lakraščių, tinklapių apie gamtą Lietuvoje nėra. Žinoma, kai kurie didieji tinklapiai turi rubrikas apie gamtą, bet dažniausiai jos būna labai mėgėjiškos. Aš manau, kad mišias turi laikyti kunigas, o Filharmonijoje sėdėti nuo puodų atėjęs virėjas, bet smuikininkas.