Gyvenimas

2019.07.29 16:08

Dūkštų ąžuolyne vasaros naktimis į medžioklę išsiruošia reta šikšnosparnių rūšis

LRT.lt2019.07.29 16:08

Šiltais vasaros vakarais siautulingu gyvenimu alsuoja ne tik Vilniaus senamiesčio gatvelės, bet ir miesto pašonėje esantis Dūkštų ąžuolynas. Iš pirmo žvilgsnio, ramybe dvelkiantis vienas seniausių natūralių ąžuolynų Lietuvoje – net ir nusileidus saulei knibždėte knibžda gyvybe, nes į naktinę medžioklę išsiruošia šikšnosparniai.

Retasis ąžuolyno gyventojas

Mūsų šalyje žinomose šikšnosparnių žiemavietėse kasmet suskaičiuojama apie 350 europinių plačiaausių, tačiau dėl jų itin slėpiningo gyvenimo būdo vis dar nėra žinoma, kaip tiksliai šios rūšies šikšnosparniai paplitę Lietuvos teritorijoje.

Europiniai plačiaausiai yra miškingų vietovių šikšnosparniai, tačiau ne bet kokiame miške ar parke juos sutiksi. Tai išrankūs gyvūnai – po naktinės medžioklės dienas leidžiantys po atsiknojusia medžių žieve, kamienų įtrūkimuose ar įskilimuose, drevėse, uoksuose. Dienojimui šie slapukai paprastai renkasi vis kitą medį, todėl apsistoja tik tokiose vietovėse, kuriose yra pakankamas medžių pasirinkimas.

Tiesa, tarp medžių turi būti ir pakankamai erdvės jiems praskristi. Netoli plačiaausių dienojimo vietų privalo būti ir maistingi (gausūs vabzdžių) medynai, nes šie šikšnosparniai nemėgsta skraidyti ilgus atstumus. Tiesa, iki šiol yra žinomos tik kelios šiuos europinio plačiaausio poreikius atitinkančios vietos, kuriose reguliariai fiksuojamas kiek didesnis jų aktyvumas. Džiugu, kad viena iš tokių vietų tapo – vilniečiams puikiai žinomas Dūkštų ąžuolynas.

Rezultatai pranoko lūkesčius

Jau daugiau nei 10 metų Dūkštų ąžuolyne specialiu ultragarso detektoriumi fiksuojamas vos vienas kitas europinio plačiaausio skleidžiamas signalas. Tačiau, įvertinus vietos medynų sudėtį, buvo spėjama, kad europinių plačiaausių šiame miške galėtų būti ir daugiau, tik jų aptikti kol kas nebuvo pavykę.

Bėda ta, kad šios rūšies šikšnosparnių skleidžiami garsai yra nestiprūs ir su ultragarso detektoriumi retai kada pavyksta juos užfiksuoti. O ir patys signalai gali būti maišomi su kai kurių kitų rūšių šikšnosparnių ar net vabzdžių skleidžiamais garsais.

Siekiant įsitikinti, kad detektoriumi užfiksuoti ultragarso signalai yra skleidžiami būtent europinio plačiaausio, šiais metais nuspręsta į pagalbą pasitelkti ir specialius tinklus. Gamtininkų nuostabai, į 2 iškeltus tinklus vos per valandą įkliuvo net 5 šios rūšies atstovai. Pasak projekto „Naturalit” gamtosaugos eksperto Remigijaus Karpuškos, tai neįtikėtinas rezultatas.

„Prisipažinsiu, turėjau didelių abejonių, ar pavyks sugauti kokį nors šikšnosparnį. Tai labai protingi gyvūnai, kurie dažniausiai sugeba pastebėti tinklą ir jį apskristi. O, kad paklius toks slapukas, kaip europinis plačiaausis, tik pasvajoti galėjau“, – pasakojo Neries regioninio parko darbuotojus dėl tinkamo šikšnosparnių stebėjimo konsultavęs R. Karpuška.

R. Karpuška taip pat pridūrė, kad gaudymo su tinklu efektyvumas priklauso ir nuo tinklo vietos parinkimo. Pasak jo, stebėtojų gerai ir kruopščiai atlikti namų darbai leido nuspėti tikėtinus europinio plačiaausio skridimo maršrutus bei tinkamai iškelti tinklus.

„Nors vieno europinio plačiaausio sugavimas būtų leidęs drąsiai teigti, kad Dūkštų ąžuolynas yra svarbi šikšnosparnių populiacijos teritorija. Tačiau tai, kad per trumpą laiką į tinklus pateko net 5 šikšnosparniai, neįtikėtina sėkmė“, – rezultatu džiaugėsi R. Karpuška.

Jo teigimu, europinių plačiaausių tyrimo metu skraidė ir daugiau jų populiacijos atstovų, tik dalis sugebėjo aplenkti tinklą. Tą patvirtina ir detektoriaus įrašai.

„Į kompiuterį perkėlus šikšnosparnių skleidžiamus ultragarso signalus ir su specialia programa atlikus šių signalų analizę, gauti duomenys neleido abejoti, kad aplink mūsų galvas tą vakarą skraidė ir europiniai plačiaausiai. Taigi, dabar galime drąsiai sakyti, kad Dūkštų ąžuolyne tebegyvena šios rūšies žinduoliai“, – įspūdžiais dalijosi gamtosaugos ekspertas.

Sengirės palikimas

Jei vietovėje aptinkamas europinis plačiaausis, galime būti tikri – tai išskirtinė gamtos vieta – arba tai sengirė ar jos likučiai, arba tai beveik žmogaus ūkinės veiklos nepaliestas gamtos kampelis. Ir dar, pakankamai geros būklės – su gausiai augančiais brandžiais ir žaliuojančiais lapuočiais medžiais bei natūraliai trūnyti likusia negyva mediena.

Panašios vietovės yra namai ir kitoms retoms, tik unikaliose vietose gyvenančioms gyvūnų, augalų ir grybų rūšims. Čia prieglobstį randa ir brandžių lapuočių medžių drevių gyventojas niūriaspalvis auksavabalis, po nuvirtusių medžių žieve besislapstantis purpurinis plokščiavabalis, ant senų ąžuolų ir tik labai retai ant kitų rūšių lapuočių medžių kamienų auganti ąžuolinė kepena, prie senų medžių besiglaudžianti kuokštinė grifolė, artimesnės žmonių kaimynystės vengiantis juodasis gandras, aukštai medžiuose lizdus sukantis mažasis erelis rėksnys ar su visais kaimynais draugiškai sugyvenanti didžioji miegapelė.

Dėl šios priežasties Dūkštų ąžuolynas įrašytas į saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Kuriant ir puoselėjant „Natura 2000“ tinklą siekiama išsaugoti kuo natūralesnę gamtą ateities kartoms.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.