Gyvenimas

2019.07.27 16:29

Būrys žmonių pasitiko grįžusią ekspediciją „Misija Sibiras“, o keliautojai jiems dovanojo dainų

atnaujinta 17.52
Gintarė Micevičiūtė, LRT.lt2019.07.27 16:29

Į Lietuvą šeštadienį grįžo šių metų ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai. Vilniaus oro uoste juos pasitiko būrys artimųjų, taip pat tremtinių, politinių kalinių artimųjų. Vos atsivėrus oro uosto durims keliautojai užtraukė dainą.

„Būkim draugais, likim kartu“, – choru uždainavo šešiolikos žmonių komanda. Sudainavę ekspedicijos dalyviai jausmingai su visais pasisveikino, tačiau prieš apglėbdami artimuosius, skambant ukulėlei padainavo ir dar vieną dieną. Šią, jau spėjusią tapti ekspedicijos himnu, sukūrė viena iš šių metų dalyvių – Monika Kaškauskaitė.

Vilniaus oro uoste pasitikta projekto „Misija Sibiras“ komanda: lietuviškos dainos, artimųjų ašaros ir džiaugsmas

Oro uoste nuotaika buvo tokia pakili, kad ne vienas iš džiaugsmo ar graudulio braukė ašaras. Į sutiktuves žmonės atsinešė vėliavų ,gėlių, balionų ir su nekantrumu laukė, kol išgirs grįžtančiųjų pasakojimus.

„Ferdinandai, įvykdėme jūsų prašymą“, – ramentais pasiramsčiuojančiam, oro uoste laukusiam vilniečiui tarė ekspedicijos „Misija Sibiras“ vadovas Arnoldas Fokas ir papasakojo apie vieną Kazachstane pastatytą kryžių. Jis skirtas iš tremties nebegrįžusiam Ferdinando Vaitiekūno tėčiui.

„Mano tėvelis tikriausiai buvo sušaudytas“, – sakė Kazachstane gimęs, o dabar Vilniuje gyvenantis F. Vaitiekūnas ir dar sykį dėkojo keliautojams už įvykdytą pažadą pagerbti jo tėtį.

Ekspedicijos dalyviai šiemet pirmą kartą statė ne tik kryžius, bet ir koplytstulpius, o kaip juos gaminti, mokėsi dar prieš išvykdami. Du koplytstulpiai pastatyti buvusių lagerių vietose.

„Kazachstanas – musulmoniškas kraštas, tad koplytstulpiai ten labai išsiskiria. Be to, juos statėme ne kapinėse, o viešose erdvėse", – portalui LRT.lt sakė A. Fokas.

Pastatę lietuviškus kryžius ir koplytstulpius misijos dalyviai kas kartą prie jų sugiedodavo himną, padainuodavo lietuviškų dainų.

Viena iš jautrausių ekspedicijos akimirkų – kai buvo rastas politinio kalinio Jurgio Dirvonskio, kuriam dabar 93-eji, dukters Nijolės kapas. Tremtyje gimusi mergytė dėl ligos iškeliavo būdama vos 8 mėnesių.

Kapą suradęs ekspedicijos dalyvis Egidijus Šustauskas jį atpažino iš nuotraukos, nes lentelės su Nijolės vardu ant jo jau nebebuvo. Šią žinią J. Dirvonskiui ir kitai jo dukrai Jūratei misijos dalyviai telefonu pranešė dar būdami prie kapo.

„Per 10 dienų išgyvenome tiek, kiek kartais neišgyveni per visą gyvenimą“, – sakė šiemet į misiją vykusi LRT žurnalistė Audra Avižiūtė.

Ji sakė, kad įspūdžių tiek daug, kad jiems susigulėti reikia šiek tiek laiko.

„Juokavome, kad kai grįšime ir nežinosime, ką atsakyti, sakysime, kad labiausiai įsiminė Kazachstanas, o sunkiausia buvo kuprinė. Bet iš tikrųjų įsiminė viskas – kiekvienas lietuvio kapas, kurį pavyko atrasti, tos stepės ir Kazachstano laukai, pastatyti koplytstulpiai“, – portalui LRT.lt pasakojo sakė A. Avižiūtė.

„Misija Sibiras“ antrus metus iš eilės lankėsi Kazachstane – Rusija projekto dalyviams atsisakė išduoti vizas. Kelionėje šešiolikos žmonių komanda ieškojo lietuvių kapų, juos tvarkė, statė kryžius ir koplytstulpius, fiksavo Kazachstane gyvenančių lietuvių istorijas.

Projekto „Misija Sibiras“ vadovė Aistė Eidukaitytė portalui LRT.lt sakė, kad komanda Kazachstane šiemet aplankė 18 kapinių ir sutvarkė apie 120 lietuvių kapų.

Šiemet ekspedicijos komanda užfiksavo ir keturių Kazachstane tebegyvenančių politinių kalinių anūkų istorijas.

„Misija Sibiras“ į Kazachstaną išvyko liepos 17-ąją.

Projektas „Misija Sibiras“ vykdomas nuo 2006 metų. Per šį laikotarpį lietuvių tremties ir įkalinimo vietas Sibire –Rusijoje, Kazachstane ir Tadžikistane – aplankiusios jaunimo ekspedicijos sutvarkė daugiau kaip pusantro šimto kapinių.

Sovietinės okupacijos metu iš Lietuvos į tremtį ir lagerius ištremta apie 280 tūkst. žmonių.

Taip pat skaitykite