Gyvenimas

2019.07.26 14:25

Marius Čepulis. Mažieji pievų gyventojai (5 dalis)

Marius Čepulis, gamtos fotografas2019.07.26 14:25

Nors karšta, gamtoje jau visiškos rudeninės nuotaikos – įsibėgėja paukščių migracija, gandriukai paliko lizdus ir liko tik pora savaičių, kai didžioji raudonsnapių dalis patrauks link Afrikos, miestuose tuoj nebeliks laigančių čiurlių būrių ir jau netrukus prasidės pagrindinis rudens spektaklis – elnių ruja. Bet dar turim savaitėlę, tai baigiam apžvelgti mažuosiusius pievų gyventojus.

Dabar pievose mirga marga nuo įvairiausių drugių drugelių. Pastebėjot, kad pas mus kai kurie drugiai skraido pavasarį, tada kažkur dingsta ir vėl pasirodo antroje vasaros pusėje?

Vieni drugiai pavasarį čia atskrenda iš pietų (taip, drugiai migruoja neblogiau nei paukščiai), padeda kiaušinius ir dvesia, po kiek laiko išsirita lervos, užauga, virsta lėliukėmis ir iš jų vėl ritasi drugiai, kurie skrenda atgal į pietus ir vėl ten dės kiaušinius.

Vienas tokių – usninukas, kurių šiemet buvo ypatingai daug. Kol jis nukeliauja pirmyn atgal pasikeičia 6 kartos. Taip pat jau skraido ir gražuolis keliauninkas – admirolas. Kitas drugys, citrinukas, toli nekeliauja.

Dabar pievose vėl pilna citrinukų, jie žiemos, vėl mus džiugins anksti pavasarį, dės kiaušinius ir mirs, o liepos mėnesį vėl pasirodys nauja jų karta.

Drugių pievoje yra begalės ir pačių įvairiausių: nuo ryškių mažylių auksinukų ar melsvių, cianido prisigaminusių marguolių iki akiuotųjų spungių ar margųjų didžiųjų perlinukų bei retųjų machaonų. O kiek dar tų mažyčių mikrodrugių arba kandžių kandelių.

Taip pat čia kartais galima pamatyti ir kabančius prie žiedų drugius – „kolibrius“. Tai sfinksai. Daugiausia jie skraido sutemus, bet kelios rūšys puikiai jaučiasi ir dieną. Drugių vikšrai irgi įspūdingai atrodo.

Tiesa, ne visi drugių vikšrus tapatina su drugiais, nes vikšrai yra „bjaurūs kenkėjai“, todėl negaila juos traiškyti, o drugelis nu labai jau gražus ir nevalia jo žudyti. Nesvarbu, kad iš to baisaus vikšro kažkada risis tas gražuolis drugys.

Įspūdingiausi turbūt yra sfinksų vikšrai. Jiems būdingas „ragas“ užpakalinėje dalyje, kuoduočių vikšrai turi net du ragus. Spalvingais šereliais pasipuošę šepetinukų vikšrai, o kukulijų vikšrai – tikri maskuotės meistrai. Gali valandą žiūrėti į vieną balandos žiedyną ir nepamatyti puikiai užsimaskavusio vikšrelio.

Pievoje visada rasit ir vabalų. Dabar dėl paties žodžio vabalas. Mes esam įpratę visus vabzdžius vadinti vabalais, ar tai būtų musė, ar drugelis, ar uodas, ar net erkė (kuri yra voragyvis).

Vabalai yra atskira kietasparnių vabzdžių grupė. Tiesa, ji pati skaitlingiausia rūšimis vabzdžių ir išvis gyvūnų grupė, bet negalima visų vadinti vabalais. Čia tas pats, kas visą kosmetiką vadinti lūpdažiais. Tai vabalai, kaip jau supratot, yra vabzdžių grupė, turinti kietus standžius antsparnius.

Boružės, grambuoliai, auksavabaliai, mėšlavabaliai, ūsuočiai, straubliukai, lapgraužiai (kolorado vabalas), blizgiavabaliai, maitvabaliai, minkštavabaliai, jonvabaliai, trumpasparniai, sprakšiai, žygiai – tai tik kelios vabalų grupės.

Pievose visada rasit boružių, tik atsiminkit, kad šių plėšrūnių taškelių skaičius nereiškia amžiaus. Mes turim ir dvitaškę, ir penkiataškę ir septyntaškę ir trylikataškę ir niolikataškes boružes. Spalvų įvairovė irgi didžiausia – nuo įprastos raudonos ar oranžinės iki juodos, melsvos ar geltonos.

Taip pat dabar dar ant žiedų gausu vabalų rausva krūtine bei rausvais ar juodais antsparniais – tai minkštavabaliai. Liaudis juos gaisrininkais vadina. Negesina jie gaisrų, bet ant skėtinių augalų jų galima labai daug rasti. Taip pat akis traukia iš toliausiai žaliai blizgantys auksavabaliai (ne, tai nėra tie, kuriems išsaugoti skiriamos didžiulės pastangos ir lėšos, ten visai kita rūšis).

Šiuo metu gan įprastas nedidukas tamsus baltai pamargintas kvapusis auksavabalis. Jei rasit tokį ilgą vabzdį sprakšį, paguldykit jį apverstą ant delno ir stebėkit, kaip mikliai jis vien spragtelėjęs krūtine pašoks viršun ir nusileis ant kojų. Visiems vabalams aprašyti neužtektų ir storiausių knygų. Tad įkelsiu kiek daugiau nuotraukų, kad bent jau žinotumėt, kokiai grupei priskirti rastą vabalą.

Na ir liko dvisparniai bei plėviasparniai arba musės su uodais bei visokios vapsvos su skruzdėm – patys įkyriausi, pavojingiausi, daugiausiai žmonių pražudantys ir patys mylimiausi vabzdžiai.

Apie muses ir bites dar kažkada tikrai pasakosiu atskirai. Dabar tik patarsiu, kaip atskirti vapsvą nuo musės. Atrodytų, keistas klausimas, bet pievoje tarp daugybės plušančių, skraidančių vabzdžių dažnas pasimeta ar net išsigąsta, kai pamato vabzdį geltonu juodai dryžuotu pilveliu.

Dažniausiai tai būna nekaltutės žiedmusės, kurios sugalvojo, kad pamėgdžioti pavojingų vapsvų raštą yra gera išeitis, ir buvo teisios. Žmonės iki šiol sprunka nuo bet ko dryžuoto, jei tai nėra zebras.

Taigi, žiedmusė turi du sparnus, vapsvos – keturis. Musės pilvelis plačiai sujungtas su krūtine – vapsvų jis persmaugtas. Žiedmusių antenos mažytės, atrodo kaip rageliai, vapsvų – ilgos buožiškos. Žiedmusių akys labiau apvalios, didelės, vapsvų išlenktos ir pailgos. Skiriasi ir skrydžio pobūdis – žiedmusės mėgsta ilgai „pakaboti“ ore.

Taip pat nereikia panikuoti pamačius ilgakojį uodą, jis visiškai nieko jums negali padaryti. Nereikia bijoti ir uodų trūklių, kurių didžiuliai spiečiai skraido pamaryje. Ko reikia bijoti ir nuo ko neapsisaugosit, tai nuo prakeiktųjų sparvų, aklių ir žabalių – net aš jų nemėgstu, nes jie vieninteliai trukdo pievoje drybsoti ir ramiai fotografuoti.

Ir dar labai dažnas klausimas šnekant apie bites ir kamanes, ar kamanės gelia? Gelia, tik jos nėra tokios agresyvios. Jei suspausit rankoje, cvaktels.

Tiek apie mažuosius pievų gyventojus, dar apie atskiras vabzdžių grupes tikrai daug pasakosiu, o dabar smagiai praleiskit paskutinį vasaros savaitgalį.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.