Gyvenimas

2019.07.26 05:30

Automobiliuose perkaitusius vaikus gelbėjanti gydytoja: vos kelios minutės gali būti lemtingos

Audinga Satkūnaitė, LRT.lt2019.07.26 05:30

Rekordiniai Europos karščiai plūsta ir į Lietuvą – nauja banga smogti turėtų savaitgalį. Per karščius pavojai tyko ir automobilyje. Trumpam čia palikti vaikai gali perkaisti, o skaudžios pasekmės lydės visą gyvenimą. Mirtinais spąstais uždarytas automobilis gali tapti ir augintiniams. Specialistai perspėja, kad sugesti per karščius salone gali ir maisto produktai.

Vaiką gali ištikti netgi šilumos smūgis

„Kūdikių termoreguliacija būna nepakankamai subrendusi, todėl išsibalansuoti gali labai greitai“, – portalui LRT.lt sakė Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro vedėja doc. dr. Virginija Žilinskaitė.

Jai jau ne sykį teko gelbėti mažuosius pacientus, kurių sveikata sutriko dėl to, kad jie per karščius buvo palikti automobilyje.

„Transporto priemonėse perkaitę vaikai patenka į ligoninę ir reikia daug pastangų, kad suvaldytume jų organizmo būklę. Vaikus palikti automobilyje yra pavojinga, nes temperatūra viduje, ypač jei jis pastatytas saulėtoje vietoje, gali pakilti akimirksniu. Vaikas perkais, nors tėvams atrodė, kad jį paliko neilgam“, – kalbėjo V. Žilinskaitė.

Anot jos, kai kurie tėvai palikdami vaikus vienus automobilyje netgi uždaro langus – esą taip vaikams viduje saugiau.

„Tuomet oro cirkuliacijos iš viso nebelieka, todėl vaikas gali labai greitai perkaisti. Per trumpą laiką mažą vaiką, ypač kūdikį, gali ištikti šilumos smūgis. O tai jau yra kritinė būsena“, – kalbėjo gydytoja.

Pasak jos, automobilio viduje paliktas mažas vaikas gali daug judėti, o aktyvumas esant didelei temperatūrai dar labiau padidina šilumos gamybą. Todėl, akivaizdu, kad vaikas gali dar greičiau perkaisti.

Transporto priemonėse perkaitę vaikai patenka į ligoninę ir reikia daug pastangų, kad suvaldytume jų organizmo būklę.

Kaip atpažinti perkaitimą?

V. Žilinskaitės tikinimu, karščiavimas ir perkaitimas yra du skirtingi dalykai, todėl ir gelbėti vaiką reikia skirtingai. Perkaitusio vaiko kūno temperatūra gali išlikti įprasta – 37 laipsniai.

Anot gydytojos, perkaitimas gali ištikti staigiai ir labai sunkia forma arba pasireikšti palaipsniui. Vienas iš pirminių požymių yra prakaitinis bėrimas, kuris parodo, kad aplinkos temperatūra kūdikiui ar vaikui yra per didelė. Kitas požymis – sumažėjęs šlapimo kiekis.

„Į tai reikia atkreipti dėmesį netgi jei vaikas valgo ir geria skysčius, nes tai rodo, kad vaiko organizmas išnaudoja per daug skysčių. Būtent jie ir yra pirmoji pagalba perkaitimo atveju. Jų vaikui reikia duoti dvigubai daugiau nei jų išgerdavo įprastai“, – tvirtino V. Žilinskaitė.

Kūdikių termoreguliacija būna nepakankamai subrendusi, todėl išsibalansuoti gali labai greitai.

Perkaitęs vaikas taip pat pasidaro vangus, mažiau juda. Tokią pasikeitusią vaiko būklę tėvai pastebi dažniausiai. Visi aukščiau išvardinti perkaitimo požymiai yra rimtas signalas, todėl juos pastebėjus vaiką būtina išvesti iš karštos aplinkos ir užtikrinti, kad jis vartotų skysčius.

„Jeigu vaikui šalia išvardintų požymių pradeda kilti temperatūra, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus. Temperatūra gali pakilti labai staigiai ir pasiekti 40 laipsnių. Jos nenumuš vaistai, kuriuos mes vartojame norėdami numušti temperatūrą peršalę. Todėl jų net nereikia vartoti.

Dar pavojingesnė vaiko būklė, jeigu jis visiškai neprakaituoja, mažėja ašarų kiekis. Tai reiškia, kad jam trūksta skysčių ir situacija gali pablogėti akimirksniu“, – paaiškino gydytoja.

Anot jos, dėl perkaitimo gali sutrikti centrinės nervų sistemos veikla, atsirasti galvos smegenų pažeidimų. Šilumos smūgį patyrusį vaiką gali ištikti netgi mirtis, laimė, tokie atvejai ypač reti.

Su apsauginiais kremais – atsargiai

V. Žilinskienės tikinimu, miesto troleibusuose ar autobusuose vaikas perkaisti neturėtų, nes šiose transporto priemonėse oras cirkuliuoja pakankamai gerai.

Gydytoja tėvams, mėgstantiems su vaikais keliauti į šiltus kraštus, pataria tam pasiruošti iš anksto – išsiaiškinti, ar užsienio šalyje bus vėsių erdvių, kur būtų galima praleisti bent dalį dienos.

„Normalios temperatūros aplinka yra reikalinga tam, kad vaiko termoreguliacija nebūtų sudirginta“, – pabrėžė pašnekovė.

Be to, mažiems vaikams yra labai pavojinga nudegti odą, nes tai pagreitina perkaitimą. Todėl medikė pataria būnant su atžalomis lauke, rinktis pavėsį.

Gyvūnai automobiliuose perkaista dar greičiau

Karštis yra pavojingas ne tik vaikams, bet ir gyvūnams. „Šuns termoreguliacija yra visai kitokia nei žmogaus, nes gyvūnas neprakaituoja. Kūno ventiliacija vyksta tuomet, kai šuo lekuoja, todėl jis gali perkaisti daug greičiau“, – portalui LRT.lt sakė Veterinarijos klinikos „Toto“ veterinarijos gydytojas Orestas Vovk.

Didžiausias pavojus šuniui kyla tuomet, kai šeimininkas jį palieka automobilyje. Nors žmonės žino, kad tai yra pavojinga, tačiau į veterinarijos klinikas vis dar patenka perkaitę keturkojai.

Jeigu automobilyje oras įkaista iki 40 laipsnių šilumos, tai šuo labai greitai gali perkaisti.

„Saulėtą dieną šuns automobilyje palikti negalima. Jeigu neišvengiamai jį tenka palikti kelioms minutėms, būtinai reikia atidaryti visus langus arba įjungti ventiliaciją. Tačiau net ir kelios minutės gali būti pavojingos, nes oro temperatūra automobilyje pakyla akimirksniu“, – tvirtino O. Vovk.

Pavyzdžiui, jeigu lauke yra 21 laipsnis šilumos, tai automobilio viduje per dešimt minučių temperatūra pakyla iki 32 laipsnių. O per pusvalandį – iki 40 laipsnių. Jeigu lauke temperatūra siekia 27 laipsnius, tai per pusvalandį oras automobilyje įšyla iki 46 laipsnių.

Šunį paliko, nes ieškojo vietos automobiliui

Perkaitęs šuo pradeda svirduliuoti, nes sutrinka jo koordinacija, tampa vangus, seilėjasi, gali netgi netekti sąmonės. Pasak O. Vovk, vos po penkių minučių, praleistų įkaitusiame automobilyje, šeimininkai gali rasti ant šono gulintį ir sunkiai kvėpuojantį ar net nebegyvą augintinį.

„Tokiu atveju šunį iš karto reikia perkelti į pavėsį, apdėti jį drėgnais drabužiais. Tačiau reikia būti atidiems, kad gyvūnas nebūtų atvėsintas per daug. Tai irgi gali sukelti sveikatos sutrikimų“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, viltis, kad perkaitusį šunį atvėsinote ir jam viskas bus gerai, reikėtų atidėti į šalį. Geriau, kad jo sveikatos būklę įvertintų veterinarijos klinikų specialistai. O. Vovk tikinimu, kartais perkaitusiems gyvūnams sveikata atsistato tik po kelių parų.

„Gali būti ir taip, kad pirmoji pagalba ir gydymas neduos jokių vaisių, nes įvyko negrįžtami procesai. Pavyzdžiui, atsisakė tam tikri organai“, – kalbėjo veterinarijos gydytojas.

Net ir kelios minutės gali būti pavojingos, nes oro temperatūra automobilyje pakyla akimirksniu.

Pasak O. Vovk, šiais metais pagalbos jau prireikė keletui perkaitusių gyvūnų. Vieną augintinį šeimininkai buvo palikę automobilyje, kol jie išlipę ieškojo vietos, kur pasistatyti transporto priemonę.

„Jie lyg ir buvo langus pravėrę, tačiau grįžę prie automobilio po 10–15 minučių rado besiseilėjantį, svirduliuojantį gyvūną. Šeimininkai šunį iš karto atvežė į veterinarijos kliniką. Laimei, šuns būklę atstatyti pavyko. Tokie atvejai, kurie pasibaigtų mirtimi, yra labai reti“, – pasakojo veterinarijos gydytojas.

Pavojumi gali tapti ir maistas, ir vanduo

Per karščius greičiau dauginasi įvairios bakterijos, todėl atidūs turėtų būti ir gyventojai, kurie bent trumpam automobilyje palieka maistą ar vandenį.

„Jeigu žmogus vartoja maistą ar vandenį, kuris buvo paliktas automobilyje, jis gali susirgti žarnyno infekcijomis, kurias sukelia bakterijos. Šiltuoju sezonu šių susirgimų padaugėja, nes bakterijos greičiau dauginasi šilumoje“, – portalui LRT.lt sakė Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Kristina Kubiliūtė.

Ji patarė maistą laikyti taip, kaip gamintojai nurodo etiketėse, o iš parduotuvės produktus kuo skubiau gabenti namo bei saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.