Jeigu jaučiame, kad niežti, reikėtų tą vietą ne kasyti nagais, o mušti – būtent šis būdas gali padėti sumažinti niežulį, LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ teigia dermatovenerologė Inga Kisielienė. Niežėjimą gali padėti sumažinti ir visai paprastos priemonės: mėtos, bazilikai, actas ar soda, o kai kada supūliavus įkandimui ar įgėlimui skiriami net antibiotikai.
Šiltuose kraštuose kraujasiurbiai gali susargdinti žmogų sunkiomis ir ilgai trunkančiomis ligomis: maliarija, karštine, ar užkrėsti kirmėlėmis. Mūsų krašte tokias pavojingas ligas platinančių vabzdžių nesutiksi, tačiau jų įgėlimai gali būti itin nemalonūs.
Netinkamai prižiūrint įgėlimus ar įkandimus, jie gali imti tinti. Dėl to svarbu žinoti apie bičių, vapsvų ir širšių nuodų, uodų įgėlimų reakcijas – juk kasmet pranešama ir apie mirties atvejus.
Geriausiai mums žinomas uodas – jų įkandimų pasekmes esame patyrę visi. Būnant lauke, prie vandens telkinių gali įkąsti ir kiti vabzdžiai, kurių yra begalė. Jie įkanda net į čiurnas ir akis.
Pasak I. Kisielienės, atbaidymo priemonės – labai gerai žinomos ir paprastos. Pirmiausia svarbu tinkamai apsirengti.
„Jeigu įmanoma, kūno odą reikėtų pridengti rūbais. Vabalai prabunda vakarop, kai pamažu leidžiasi saulė“, – sako gydytoja.
Taip pat vaistinėse ar parduotuvėse galima įsigyti įvairių repelentų, kuriais galime apsipurkšti savo kūną. Gali padėti ir įvairios žolelės, turinčios vabzdžius atbaidančių savybių.
„Ar visos priemonės veiksmingos, pasakyti negaliu, bet priemonių kompleksas visada saugo geriau negu viena priemonė“, – kalba dermatovenerologė.
Dažnai žmonės pamiršta, kad, kai nueiname į dušą, naudojame kempinę, šluostomės rankšluosčiu. Taip užkliudome sukąstas vietas, niežėjimas vėl atsinaujina.
Jeigu įkandimų išvengti nepavyko, pirmiausia ant niežtinčių vietų reikia dėti šaltus kompresus. Taip pat labai svarbu nekasyti – to ypač sunku paprašyti vaikų arba susiturėti patiems naktį, kai kasomasi nevalingai.
„Jeigu jaučiame, kad niežti, reikėtų tą vietą ne kasyti nagais, o mušti. Skausmas, kuris atsiranda dėl mušimo, neleidžia niežėjimo impulsui eiti į smegenis. Taip sumažiname niežėjimą“, – pasakoja I. Kisielienė.
Niežtinčiai odai galėtų padėti ir tam tikri vaistai. Yra preparatų su antihistamininėmis medžiagomis arba gliukokortikoidu, hormonais.
„Yra vienas preparatas, parduodamas be recepto – hidrokortizono gelis. Jis nėra labai stiprus, jį reikėtų tepti 4–5 kartus, kad sumažintume uždegimą ar niežėjimą“, – pažymi specialistė.
Niežėjimą gali padėti sumažinti ir natūralios priemonės. Pavyzdžiui, mėtų, bazilikų nuoviras, acto skiedinys, galima pasidaryti ir sodos pastą (soda su vandeniu santykiu 2:1).
„Dažnai žmonės pamiršta, kad, kai nueiname į dušą, naudojame kempinę, šluostomės rankšluosčiu. Taip užkliudome sukąstas vietas, niežėjimas vėl atsinaujina. Pagalvokite apie tai – netrinkite [kūno] kempine, naudokite švelnesnį rankšluostį, nusivalykite tapšnodami“, – pasakoja I. Kisielienė.
Jei sukąstas vietas ima niežėti, palaukite kelias minutes – niežėjimas pamažu nurims, sako gydytoja. Dažnai atsispirti ir nekasyti nepavyksta, o sukąstos vabzdžių vietos nukasomos.
Jeigu atsiranda paburkimas, patinimas, skausmas, ima skirtis pūlingas skystis, gali tekti kreiptis į gydytoją, kuris išrašys antibiotikų.
„Ant mūsų odos yra labai daug įvairių mikroorganizmų. Po mūsų nagais tų mikroorganizmų yra dar daugiau. Pakasę pažeidžiame odą ir galime įnešti infekciją, žaizda gali supūliuoti. Prevencija – antiseptikai, dezinfekciniai skysčiai“, – kalba dermatovenerologė.
Jeigu atsiranda paburkimas, patinimas, skausmas, ima skirtis pūlingas skystis, gali tekti kreiptis į gydytoją, kuris išrašys tepamų, retais atvejais – geriamų antibiotikų.
Sunkiausia nuo įkandimų apsaugoti akis, nes tai – nelengvai pridengiama vieta. Gydytoja rekomenduoja pasirūpinti vaikais taip – suorganizuoti tinklelį ir prisiūti jį prie kepurės. O jeigu koks vabzdys įgėlė į akį, ir ji labai sutino, pirma pagalba – vėsus kompresas.
„Pavojingiausi simptomai tie, kurie sutrikdo mūsų kvėpavimą. Įkandus vabzdžiui ima tinti lūpos, liežuvis, pasidaro sunku nuryti seiles, įkvėpti, atsiranda tachikardija arba krenta spaudimas, žmogus ima prarasti sąmonę“, – vardija pašnekovė.
Atsiradus šiems simptomams delsti negalima – tokį žmogų kuo skubiau reikėtų gabenti į ligoninės priėmimo skyrių, kuriame jam būtų suteikta pirmoji pagalba.
Plačiau – laidos įraše. Laidos vedėja – Rasa Pekarskienė.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
