„Kai giedojome himną, bėgiojo šiurpuliukai. Net stiprieji vyrai buvo susigraudinę. Šios akimirkos sujungia visą komandą“, – apie emocijas prie paskutinio pastatyto koplytstulpio Kazachstane pasakoja „Misija Sibiras“ dalyvis Marijus. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ – apie bendrakeleivius rusus, sužavėtus misija, ir tai, kokios taisyklės laikymasis padeda nepalūžti.
Kazachstane bėga paskutinės „Misija Sibiras‘19“ dienos. Šiuo metu misijos komanda yra Jekibastūzo mieste, iš jo vyks atgal į Nur Sultaną, iš kurio – į Lietuvą.
„Pastatėme labai gražius lietuviškus kryžius, buvo daug graudžių akimirkų. Ypač, kai giedojome himną, dainavome Monikos dainą bent jau man bėgiojo šiurpuliukai. Net stiprieji vyrai, tokie kaip Paulius, ir tie buvo susigraudinę. Šios akimirkos, manau, labai stipriai sujungia visą komandą“, – kalba „Misija Sibiras“ dalyvis Marijus.
Kitai dalyvei Sandrai taip pat labiausiai įsiminė akimirkos, sukėlusios ir liūdnų, ir tam tikra prasme džiugių emocijų kartu: „Kai sustojome prie paskutinio koplytstulpio, giedojome himną. Girdžiu, kaip šalia manęs šniurkščioja vyrukai, ir pačiai bėga ašara. Tai vienybė, kai esame visi kartu. Gaila, kad viskas persirito į antrą pusę.“
Į šių metų misiją išvykusi LRT žurnalistė Audra Avižiūtė pažymi, kad būtent prie paskutinio koplytstulpio buvo prikalta jiems ponios Gražinos įteikta mūka. „Ji pagaliau rado savo vietą“, – sako dalyvė.
Naktį komanda praleido traukinyje – Manvydas pasakoja, kad tokio tipo traukiniu keliavo pirmą kartą, tačiau įspūdžiai buvo labai geri.
Kartas nuo karto įsivaizduoju tą momentą, bus labai graudu išsiskirti. Nežinau, kaip reikės su visais atsibučiuoti.
„Pasisekė su žmonėmis, kurie buvo aplinkui. Komanda juokavo, kad radau naują šeimą. Labai malonūs žmonės, daug pabendravome, papasakojome apie mūsų projektą. Žmonės iš Rusijos buvo sužavėti tuo, ką darome. Sakė, kad esame šaunuoliai. Geras jausmas, kai ne vien Lietuvoje supranta, ką ir dėl ko darome“, – kalba jis.
Graudulį kelia ir mintys apie išsiskyrimą su čia esančiais žmonėmis. „Kartas nuo karto įsivaizduoju tą momentą, bus labai graudu išsiskirti. Nežinau, kaip reikės su visais atsibučiuoti“, – sako Sandra.
Pasak misijos dalyvių, jie komanda tapo prieš dvi tris dienas. Pagaliau komandos nariai jaučia vienas kitą, žino kiekvieno stiprybes ir silpnybes, puikiai vienas kitą papildo.
„Turime aiškias funkcijas, žinome, kas ką gali padaryti geriausiai“, – pažymi Manvydas.
Ateina metas, kai pagalvoji apie artimus žmones, kaip jų pasiilgai. Bet žinau tai, kad, kai šeštadienį vakare sėdėsiu namie, galvosiu apie tuos žmones, su kuriais esu čia.
LRT žurnalistė A. Avižiūtė sako, jog išvykoje visi laikosi vienos griežtos taisyklės – žmogui reikia 8 apkabinimų per parą tam, kad jis nesusirgtų depresija.
„Ateina metas, kai pagalvoji apie artimus žmones, kaip jų pasiilgai. Bet žinau tai, kad, kai šeštadienį vakare sėdėsiu namie, galvosiu apie tuos žmones, su kuriais esu čia. Manau, kad mano draugei bus labai keista – kas 15 minučių ateinu ir apsikabinu. Tai jau įprotis“, – kalba Marijus.
„Misija Sibiras‘19“ dalyviai į Lietuvą grįš šeštadienį. 16.40 min. Vilniaus oro uoste jie žada apkabinimų, šypsenų, gražių dainų ir šviežiausių pasakojimų.
Plačiau – laidos įraše (nuo 15.44 min.).
Taip pat skaitykite
Parengė Indrė Česnauskaitė.
