Gyvenimas

2019.07.28 19:02

Oro balionų pilotas: tai pati saugiausia skraidanti transporto priemonė

LRT RADIJO laida „Darbas – ne vilkas“, LRT.lt2019.07.28 19:02

„Tarpusavyje juokaujame, kiek galime skraidyti? Kiek skraidome, jau seniai turėtų būti paskraidinti visi Lietuvos žmonės“, – LRT RADIJO laidoje „Darbas – ne vilkas“ sako oro balionų pilotas Tomas Olevsonas. Anot jo, oro balionai – mažoji aviacija, tad su oro uostais derinamas kiekvienas skrydis ir skrydžio planas.

T. Olevsoną kalbina LRT RADIJO laidos „Darbas – ne vilkas“ vedėjas Marijus Mikutavičius.

– Oro balionai – verslas ar hobis?

– Tai neatskiriami dalykai. Kai pasakai, kad tai yra darbas, sako, koks čia darbas – tai malonumas kiekvieną dieną skraidyti.

– Bet kiekviena rutina yra darbas.

– Man labiausiai ir patinka, kad rutinos ten labai mažai. Kiekvienas skrydis unikalus, kažkuo skirtingas. Niekada nebuvo tokio paties skrydžio.

Nepavadinčiau to susisiekimo priemone. Tai džiaugsmas, dovana, pramoga. O žmonėms visada – duonos ir žaidimų.

– Visą laiką galvodavau – tai labai romantiškas, egzotiškas užsiėmimas. Bet galvodavau ir apie buitį: tą balioną turi atsivežti, išsivynioti, paskui susivynioti, kažkur padėti. Tai užknisa ar pripranti?

– Pripranti ir nekreipi dėmesio. Juo labiau, kad niekados to nedarai vienas. Turi komandą, kuri padeda. Teoriškai išskristi gali ir vienas, sugrįžti būtų sunkiau.

– Oro balionui – daugiau nei 200 metų. Kodėl per tiek laiko jo dar neišstūmė traktoriai?

– Aš jo nepavadinčiau susisiekimo priemone. Tai džiaugsmas, dovana, pramoga. O žmonėms visada – duonos ir žaidimų. Kai nėra krizių, žmonėms reikia potyrių, atitrūkti nuo kasdienio gyvenimo.

– Kiek laiko tuo užsiimate?

– Dešimt metų.

Tai pati saugiausia skraidanti transporto priemonė.

– Ar jaučiasi pagyvėjimas?

– Kasmet keleivių srautai auga. Tarpusavyje juokaujame, kiek galime skraidyti? Kiek skraidome, jau seniai turėtų būti paskraidinti visi Lietuvos žmonės. Bet čia vieno karto neužtenka.

– Ar tai tiesa, kad Vilnius – vienintelė Europos sostinė, kur galima skraidyti oro balionu?

– Ir taip, ir ne. Tai viena iš turbūt trijų sostinių, bet čia būna daugiausiai skrydžių.

– Ar oro balionai trukdo įprastinei aviacijai?

– Kažkiek. Nepavadinčiau to trukdymu, nes mes irgi esame aviacija, tik mažoji. Turime sugyventi.

– Jūs turite derinti savo maršrutus?

– Žinoma, ypač Vilniuje. Su bokštu oro uoste derinamas kiekvienas skrydis, skrydžio planas.

Lietuvos oficialus rekordas – apie 11 km.

– Prieš gal 10 metų vienas vaikinas šoko iš stratosferos, kilo oro balionu. Oro balionas gali pasiekti 10 km aukštį? Ar gali skristi aukščiau?

– Jis šoko iš šiek tiek kitokio oro baliono – helio, dujų. Lietuvos oficialus rekordas – apie 11 km. Balionas yra tas pats, tik su daugiau įrangos, svarbiausia – deguonies įranga. Tokiame aukštyje yra –54 laipsnių temperatūra, nelabai yra deguonies.

– Kaip jis tokiame šaltyje neatšąla?

– Oro balionui kaip tik gerai kuo didesnis temperatūrų skirtumas. Jis kyla veikiamas karšto oro. Kuo didesnis skirtumas tarp vidaus ir išorės, tuo balionui yra geriau. Aišku, turi jį daugiau šildyti, kad palaikytum pastovų kilimą.

– Kokiame aukštyje esate aukščiausiai pakilęs?

– 2 km. Iki 3 km skristi saugu.

– Ar šis daiktas iš viso saugus?

– Pagal statistiką – tai pati saugiausia skraidanti transporto priemonė.

– Iki 5 m/s jūs dar galite skristi?

– 5 m/s turi būti starto metu. Pakilus būna ir 10, 15 m/s, bet tai saugu. Svarbiausia, kad pakilimo ir nusileidimo metu vėjas nebūtų stipresnis nei 5 m/s.

Blogai yra lietus – nelabai malonu, būna apsiniaukę, vaizdas ne toks gražus. [Oro balionas] drėksta, sunkėja kupolas. Taip pat rūkas. Pagal vizualaus skrydžio taisykles, Vilniuje minimalus matomumas turėtų būti 7 km. Negali kilti, jei matomumas yra mažesnis.

Stengiamės skristi visi drauge, kad būtų gražesnis vaizdas.

– Ar oro sąlygos negali pasikeisti arba būti netiksliai išprognozuotos?

– Nėra taip, kad jos keistųsi kardinaliai. Taip būna, kai artėja audros debesis. Tada sąlygas reikia vertinti labai atsargiai. Kiekvienas pilotas priima sprendimą savarankiškai.

Tačiau stengiamės skristi visi drauge, kad būtų gražesnis vaizdas. Vilniuje taip skrendame, nes taip reikia. Trakuose yra nevaldoma oro erdvė – kiekvienas gali skristi kada, kur ir kaip nori.

– Balionai, kaip gerai matomas daiktas, naudojami ir komercinei reklamai, įgauna įvairiausių formų. Ar jie gali būti bet kokios formos? Ar nenukenčia jo aerodinaminės savybės?

– Šiais laikais gali, nors tai visiškai kitoks balionas, turi žymiai mažesnę keliamąją galią, nėra skirtas keleiviams skraidinti. Jis yra sunkus, nes išgaunant formą reikia daugiau papildomų medžiagų. Paskutinis, kurį mačiau nuotraukoje ir man labai patiko, buvo atsuktuvo formos.

– Iš ko gaminami oro balionai?

– Tai speciali sintetinė medžiaga, atspari karščiui, nes skrendant normaliomis sąlygomis temperatūra kupolo viršuje gali būti 100–110 laipsnių.

– Ar kiekvieną kartą, išsivynioję oro balioną, turite patikrinti, ar jame nėra skylių?

– Skylė nelygi skylei.

– Bet maža skylutė turi tendenciją anksčiau ar vėliau tapti didele skyle.

– Ta medžiaga tokia ir yra – ji savaime neplyšta. Jei yra maža skylutė, ji neveikiama išorinių kliūčių. Kiekvienas gamintojas deklaruoja, su kokio dydžio skyle dar gali saugiai skristi.

Kodėl dažniausiai skrendama ryte ir vakare, o dieną skristi nelinkstama? Ar oro balionas gali pakelti automobilį? Visas pokalbis – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.