Gyvenimas

2019.07.29 19:19

Po Mongoliją – arkliais: per penkias dienas nesutiko nė vieno žmogaus

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“2019.07.29 19:19

Nesutikti nė vieno žmogaus – malonu, nes pasijauti esąs gamtoje, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakoja Paulius Morkūnas, kuris kartu su Vyteniu Škarnuliu ir dviem merginomis leidosi į išskirtinę kelionę. Mongoliją jie pamatė keliaudami ant arklių, o vieną naktį teko leisti apleistame bare, kitaip vėjas būtų tiesiog nupūtęs jų palapinę.

Idėja leistis į tokią kelionę kilo atsitiktinai. P. Morkūnas teigia tiesiog internete žiūrėjęs įvairius gražius paveikslėlius ir pamatęs, kaip žmogus keliauja Mongolijoje arkliu. Tąkart jis pagalvojo – kodėl mes taip negalime? „Pasiūliau ir visi sutiko“, – sako jis.

Į kelionę leidosi keturiese: dvi merginos ir du vaikinai. Kaip pasakoja V. Škarnulis, merginos atsilaikė ne blogiau nei vaikinai, jeigu ne geriau.

Pasak keliautojų, prieš išvyką daug klausimų nekilo. Visų svarbiausia – pasiryžti tai daryti, teigia P. Morkūnas.

Vienintelė sudėtinga dalis – gauti vizas. Artimiausia ambasada – Varšuvoje.

„Iš esmės vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu su organizatoriais. Sudėtingiau buvo gauti vizas. Artimiausia ambasada – Varšuvoje. Reikėjo siųsti pasus, kad padarytų vizas. Tuo metu negalėjome keliauti, nes buvome be pasų. Tai vienintelė sudėtinga dalis“, – prisimena V. Škarnulis.

Labiausiai kelionės metu įstrigęs dalykas buvo tai, kad keliautojai net penkias dienas nesutiko jokių žmonių.

„Mongolija – Vakarų Europos dydžio valstybė su 3 mln. gyventojų. Pirmas penkias dienas nematėme nė vieno žmogaus. Tai buvo labai malonus įspūdis. Pasijauti, kad esi gamtoje“, – sako P. Morkūnas.

Keliaudama kompanija neturėjo nei interneto, nei elektros. Viskas, kas galėjo išsikrauti, išsikrovė per pirmas porą dienų, tikina V. Škarnulis.

„Vytenis antrą dieną paklausė vieno gido, ar bus elektra mobiliajam įkrauti. Jis ėmė nuoširdžiai juoktis, pagalvojo, kad Vytenis juokauja“, – pasakoja P. Morkūnas.

Paklausti, ar ši situacija, kai aplinkui – nei žmonių, nei galimybių susisiekti, nebuvo nejauki, V. Škarnulis atvirauja, kad pirmas porą dienų būta šiek tiek nerimo.

Trumpam sustojome klajoklio jurtoje: ten buvo lova, kitame gale – aptvaras, kuriame jis laikė mažus ožkiukus.

„Lipome į kalną pėsti. Truputį nerimavau: jeigu čia paslysčiau ir nusiridenčiau, kas sutvarkytų koją, iki pirmos ligoninės [mane] turėtų jodinti kokias dvi dienas. Bet po to pripranti“, – kalba pašnekovas.

Pradžioje keliautojams šiek tiek nerimo kėlė ir didelė temperatūrų kaita. Kartais dieną būdavo ir daugiau nei 20 laipsnių, o naktį – 5 laipsniai šalčio, tad manyta, jog nebus apsieita be ligų.

„Bet kai kiekvieną dieną maudaisi lediniame kalnų upelyje, nes nėra kito vandens, užsigrūdini“, – tikina P. Morkūnas.

Kompanija po Mongoliją keliavo dvi savaites. Tai vyko birželio pradžioje, tačiau tuo metu ten dar žiema, tad teko keliauti ir sniegu, o į kelionės pabaigą ėmė matytis žolės plotai.

V. Škarnulis prisiminė, kaip keliautojai kalnuose sutiko vieną klajoklį. Pasak jo, tose vietovėse su automobiliu neatvažiuosi, pėsčiomis taip pat neateisi, arkliai – vienintelė transporto priemonė.

„Jis augino gyvulius. Trumpam sustojome jo jurtoje. Ten buvo lova, kitame gale – aptvaras, kuriame jis laikė mažus ožiukus, nes buvo kiek per anksti juos paleisti į lauką“, – nustebinusiu vaizdu dalijasi P. Morkūnas.

Naktis keliautojų kompanija leido slėniuose, miegodavo palapinėse šalia upelio, kad būtų kur nusiprausti ir pasistiprinti. Tačiau sykį teko naktį leisti sename apleistame bare – kitaip, pasak V. Škarnulio, vėjas būtų nupūtęs jų palapinę.

Plačiau – laidos įraše (nuo 29.52 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.

„Labas rytas, Lietuva“ I dalis. Grėsmės internete: net neskaitydami pasirašome sutartį su programėlių autoriais, o tada – viskas tik jų rankose
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.