Gyvenimas

2019.07.22 15:40

„Misijos Sibiras“ vadovas: per penkias dienas buvo kilę klausimų, ką mes čia veikiame

atnaujinta 19.40
LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2019.07.22 15:40

„Misijos Sibiras“ dalyviai Kazachstane toliau nepailsdami ieško lietuvių kapų. Jie jau spėjo apsilankyti ir „Mamočkino“ arba kitaip – mamyčių ir jų vaikų kapinėse, kurios yra visai šalia Dolinkos kaimo. Anot ekspedicijos vadovo Arnoldo Foko, dalyvius jau pradeda kamuoti nuovargis, o per penkias dienas nuotaikų būta įvairių.

Pernai metais „Misijos Sibiras“ dalyviai taip pat lankėsi „Mamočkino“ kapinėse, kurias kiek įmanoma sutvarkė. Tačiau tai nebuvo priežastis šiais metais aplenkti rimties vietą. Anot LRT žurnalistės, ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvės Audros Avižiūtės, nėra aišku, kiek vaikų yra palaidota „Mamočkino“ kapinėse, nes išlikusių kryželių nėra daug.

Šalia kapinių yra Dolinkos kaimo ir buvęs lageris, kuriame šiuo metu veikia moterų kalėjimas.

Ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai taip pat buvę susitikę su fotografu Dmitrijumi Rugiu, kurio nuotraukos publikuojamos leidinyje „National Geography Kazachstan“. Šis vyras turi lietuviškų šaknų. Jo seneliai buvo lietuviai, kurie buvo ištremti į Sibirą, o vėliau apsigyveno Kazachstane.

„Anksčiau pagalvodavau, kad esu lietuvis ir galbūt turėčiau grįžti į tėvynę. Tačiau dabar aplanko abejonės: ar tikrai esu reikalingas Lietuvai? Galbūt aš labiau reikalingas čia? Juk ši šalis, čia gyvenantys žmonės mane auklėjo, maitino ir padėjo, todėl jiems jaučiuosi dėkingas ir reikalingas. Juk čia tapau fotografu. Lietuvoje tokių fotografų, kaip aš, yra daug ir mano paslaugų nereikėtų tiek, kiek reikia čia, Kazachstane“, – LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže kalbėjo D. Rugys.

Penkias ekspedicijos „Misija Sibiras“ dienas apžvelgęs jos vadovas Arnoldas Fokas sakė, kad per trumpą laiką nuotaikų būta įvairių.

„Per tas dienas buvo daug nuovargio ir galvojimo apie tai, ką mes čia darome. Bet po įdomių susitikimų ir atradimų nuotaikos pagerėjo. Džiugu, kad mes suradome nemažai lietuvių kapų. Mes čia atvažiavome ne ilsėtis, o padaryti kuo daugiau darbų, todėl kiekvieną dieną stengiamės maksimaliai išnaudoti“, – tvirtino A. Fokas.

Pirmadienį

„Misijos Sibiras“ dalyviai pastatė du kryžius. Vieną iš – Prostorno lagerio kapinėse. Jose išlikę labai mažai kapų, aplink ganomi gyvuliai, jie patenka ir į kapinių teritoriją. Kaip misijos dalyviams pasakojo seniausias kaimo gyventojas, žiemą, stingdant 40 laipsnių šalčiui, žmonės buvo varomi iš Dolinkos lagerio į Prostornos lagerį. Tą kartą nei vienas kalinys nepasiekė savo kelionės tikslo ir mirtinai sušalo stepėse. Dabar šiame kaime gyvena apie 700 žmonių.

Kitas kryžius buvo pastatytas Karabase, geležinkelio ruože, kur buvo atvažami ir po lagerius paskirstomi tremtiniai ir politiniai kaliniai.

Surinkto kryžiaus autorius – Bronislavas Garlauskas. Kryžius – 2 metrų aukščio, 40 kg. svorio.

LRT.lt jau rašė, kad šeštadienį „Misijos Sibiras“ dalyviai aptiko svarbų kapą, kuriame palaidota 93 metų politinio kalinio Jurgio Dirvonskio dukra Nijolė, į Anapilį iškeliavusi 8 mėnesių ir palaidota Karagandoje.

Taip pat skaitykite

Atradę J. Dirvonskio dukros kapą, „Misija Sibiras“ dalyviai su juo netrukus susisiekė. Jie vyrui papasakojo, kad kapas apgriautas, angelas ant kapo aptrupėjęs, o lentelės su vardu ir pavarde jau nebėra. Ekspedicijos dalyviai žada J. Dirvonskiui nuvežti nuotraukas ir parodyti, kaip šiandien atrodo jo dukros kapas.

„Misija Sibiras“: alinantis nuovargis, skambutis tėvui prie dukters kapo ir pačių rankomis gaminami koplytstulpiai

Taip pat skaitykite