Gyvenimas

2019.07.19 14:31

Marius Čepulis. Mažieji pievų gyventojai (4 dalis)

Marius Čepulis, gamtos fotografas2019.07.19 14:31

Po nedidelės pertraukėlės vėl grįžtam į pievas ir žiūrim, ką ten galima sutikti. Blakes ir cikadas jau pažįstat. Skėrį nuo žiogo jau skiriat. O ką žinot apie laumžirgius? Juk kiekvienoje pievoje skraido ir tie maži ploni melsvi žirgeliai, ir tie dideli laumių arkliai.

Lietuvoje aptikta virš 70 žirgelių rūšių ir visi jie skirstomi į dvi grupes: vienodasparnius (mažuosius žirgelius arba strėliukes) ir skirtingasparnius (didžiuosius žirgelius).

Didžioji dalis laumžirgių laikosi arčiau vandens, bet ir pievose tarp smilgų galima pastebėti mažas plonas dažniausiai melsvas strėliukes. Jos skraido lėtai, dažnai tupi ant augalų ir tyko grobio. Didieji laumžirgiai skraido aukščiau ir daug greičiau, tupia ant aukštesnių sausų augalų ar tiesiog ant tako.

Jie visi yra puikūs plėšrūnai ir minta tik vabzdžiais (gali net didesnį už save pagriebti). Didžiausio laumžirgio sparnų plotis siekia net 10 cm (bet pievose jo neaptiksit), o kažkada prieš šimtus milijonų metų skraidė laumžirgių giminaičiai, kurių sparnų plotis siekė net 70cm.

Taip pat skaitykite

Nors laumžirgius matom toli nuo vandens telkinių, bet vanduo jiems būtinas veisimuisi, nes išsiritusios plėšrios lervos gyvena tik vandeny. Poruojasi laumžirgiai irgi įdomiai. Esat matę į kopuliacijos ratą sukibusius skraidančius ar tupinčius laumžirgius? Net sunku pasakyti, kur ten kas yra. O viskas taip. Patinas pirma iš pilvelio galo perkelia spermą į pilvelio priekį, kur yra antriniai lytiniai organai. Tada pilvelio priedėliais (tokiomis žnypliukėmis) pagauna patelę už sprando ir, jei patelė nori poruotis, ji palenkia pilvelį iki patino antrinių lytinių organų ir įvyksta apvaisinimas.

Tas kopuliacijos ratas kartais primena širdelės formą (miela, ar ne?). Kai kurie patinai turi visokius priedėlius ir, kol vaisina patelę, it šaukštu iš ten pašalina prieš tai buvusių patinų sėklą. Tada patelė arba su patinu, arba prižiūrima patino skrenda dėti kiaušinių į vandenį.

Kai kurios rūšys kiaušinius deda į augalų audinius prie vandens arba į augalus, kurie pavasarį bus vandeny (ne visada pataiko). Kai kurios rūšys paneria giliai ir ten deda kiaušinius į vandens augalus. Suaugėliai po kiek laiko miršta, o išsiritusios lervos plėšikauja po vandeniu, kol visai užauga, išlipa sausumon ir iš jų vėl išsineria laumžirgiai.

Dar vienas sparnuotas vabzdys, dažnai aptinkamas pievose (ir ypač jų daug žiemoja namuose) – auksaakė. Turbūt visi esat matę jos gležnus žalsvus sparnelius ir didokas blizgančias akis. Suaugėliai minta nektaru, žiedadulkėmis ir saldžiomis amarų išskyromis. Bet jų lervos – tikros amarų žudikės. Kelios lervos gali visiškai sunaikinti amarų koloniją, o jei amarų nėra, suėda viena kitą. Norit, kad jūsų darže būtų mažiau amarų – žiūrėkit, kad būtų daugiau auksaakių ir boružių.

Taip pat skaitykite

Auksaakės priklauso tinklasparniams. O pats žymiausias tinklasparnis yra skruzdžių liūtas. Suaugėlis kiek primena laumžirgį ir yra nekaltas gražus padarėlis. Tačiau jo lerva tokia pat plėšrūnė, kaip ir auksaakių, tik jų taktika kiek kitokia. Skruzdžių liūto lervai reikia smėlio, kur ji išsiritusi iš kiaušinio pradeda rausti nedidelę piltuvo formos duobutę, tada užsikasa tos duobutės dugne ir laukia įkrentančių vabzdžių.

Jei vabzdys bando pasprukti, ji jį apmėto smėliu ir kai tik vargšas išmuštas iš pusiausvyros nurieda iki duobutės dugno, sugriebia jį tvirtomis ilgomis žnyplėmis, per kurias tuoj suleidžia nuodų bei virškinimo sulčių ir vėliau viską išsiurbia, o skeletą išmeta lauk. Kartais skruzdžių liūto lervos nukeliauja pas konkurentus ir juos suryja, jei jie silpnesni, o jei anie didesni, ji pati būna sudorota.

Tarp didesnių augalų ir tankesniuose sąžalynuose visad pastebėsit vabzdį ilgu žemyn nukreiptu straubliu, šviesiais margais sparnais ir riestu rausvu pilveliu – skorpionmusę. Tai sena savita vabzdžių grupė. Musės dažniausiai minta negyvais vabzdžiais, neretai juos vagia iš voratinklių, o patinai prieš poruojantis patelėms atneša dovanų, kad jos turėtų ką graužti, kol bus vaisinamos. Bijoti skorpionmusių nereikia, žmogui jos nieko padaryti negali.

Taip pat skaitykite

Tiek šiandienai. Kokį vieną savaitgalio rytą atsikelkit anksčiau (apie 5 ryto) ir nueikit į šalia esančią pievą. Anksti ryte vabzdžiai nejudrūs, dažniausiai miega, apsikabinėję rasos karoliais, nuostabiai spindinčiais kylančios saulės šviesoje. Smagių įspūdžių.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.