Gyvenimas

2019.08.01 19:35

Pas psichologą. Geriausias toksiškos aplinkos darbe indikatorius – jūsų savijauta

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.08.01 19:35

„Šiais laikais labai madinga sakyti, kad viskas yra gerai, reikia galvoti pozityviai. Tai vienas iš būdų save užtverti nuo savęs“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“, kalbėdamas apie toksiškos aplinkos poveikį žmogui, teigia psichologas Edvardas Šidlauskas. Anot jo, jeigu pagalvoję apie rytdienos darbus arba tiesiog atsikėlę jau jaučiatės pavargę – tai ženklas, kad kažkas ne taip.

Žmonės, kurių vadovai kuria neigiamą, nepasitikėjimą skatinančią aplinką, yra labiau linkę į rizikos veiksnius, kurie sukelia širdies ir kraujagyslių ligas. Tai atskleidė viename JAV mokslo leidinyje publikuotas tyrimas. Pasirodo, neigiamoje darbo aplinkoje dirbantys žmonės yra labiau linkę rūkyti, turėti aukštą kraujo spaudimą, prastai maitintis.

Apie tai su psichologu, portalo Psichika.eu įkūrėju E. Šidlausku LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ kalbėjosi žurnalistas Darius Matas.

Jaunesni žmonės keičia darbo vietą drąsiau. Tai susiję su raida, socialine padėtimi, atsakomybe.

– Ar jums girdėta ši informacija?

– Emocijos turi tokį poveikį – yra užkrečiamos. Jeigu aš esu įpykęs ar neramus, nepasitikiu kitais, tas sklinda. Neigiamos emocijos, aišku, nepadeda darbui, eikvoja mūsų psichines galias, sekina labiau nei vien darbas.

– Kokių reikėtų imtis veiksmų? Kaip dirbantiems žmonėms identifikuoti, kad aplinka, kurioje esu, nėra sveika?

– Geriausias detektorius – aš pats, mano savijauta. Jeigu aš pagalvoju apie rytdienos darbą ir jau jaučiuosi pavargęs. Arba, pavyzdžiui, kartą teko pasitikrinti: važiavau į darbą atostogų metu, pastebėjau, kad lengvai atsikeliu, nėra įtampos, o kai žinau, kad reikės dirbti, atsiranda nuovargis. 8-ą valandą ryte jau pavargau. Tai byloja, kad kažkas ne taip. Savijauta, nuotaika yra geriausias rodiklis.

Kita vertus, yra akivaizdūs dalykai. Jeigu nėra pagarbos asmeniui, yra žeminama, įžeidinėjama, priekabiaujama, diskriminuojama pagal rasę, lytį, amžių – tai savaime prisideda prie toksiškumo.

– Ar lietuviai, identifikavę, kad jų vadovas ar aplinka toksiška, yra linkę pakeisti darbą?

– Galėtų atsakyti tyrimai. Bendra tendencija, kad jaunesni žmonės tai daro drąsiau negu vyresnio amžiaus, keičia darbo vietą, eksperimentuoja. Tai susiję su raida, socialine padėtimi, atsakomybe.

Jeigu neprisipažįstame, ką jaučiame, padėti sau tampa labai sunku. Stresas vis tiek yra, bet aš sau teigiu: viskas gerai, darbas gražus, gyvenimas puikus.

– Bet apie jaunąją kartą sako ir ne visai gerai: tie jauni visai nemoka susitaikyti su iššūkiais ir bet koks griežtesnis žodis arba sunkesnis darbas juos atgraso.

– Yra tiesos, bet tai nėra vyresnių žmonių nuopelnas. Su amžiumi mūsų jautrumas fiziniam, psichologiniam skausmui mažėja. Žmonės tampa atsparesni, ramesni, ne tokie impulsyvūs, nes mažiau hormonų. Jiems lengviau išbūti su stresu, įžeidimais, sunkumais.

O jaunas žmogus – jautrus, impulsyvesnis, jam suvaldyti savo emocijas sunkiau biologiškai. Tame nėra nei vyresnių žmonių privalumų, nei jaunų trūkumų. Tai natūralu.

– Ar turite patarimą, kaip susidoroti su stresu darbe?

– Viskas prasideda nuo emocinio raštingumo: emocijų supratimo, pažinimo, prisipažinimo sau. Šiais laikais labai madinga sakyti, kad viskas yra gerai, reikia galvoti pozityviai, viskas išsispręs. Tai vienas iš būdų save užtverti nuo savęs.

Jeigu neprisipažįstame, ką jaučiame, padėti sau tampa labai sunku. Stresas vis tiek yra, bet aš sau teigiu: ne, viskas gerai, darbas gražus, gyvenimas puikus, nors dirbu dviem etatais. Tad pirmas dalykas – sąžiningumas su savimi.

Reikia suprasti, kad emocija – kaip paukščiai: jie praskrido. Mokėjimą paleisti irgi svarbu ugdytis.

Antra, galima koreguoti aplinką: daugiau bendrauti su žmonėmis, kurie gerai nuteikia. Taip pat reikia suprasti, kad emocija – tai kaip oras, debesys ar paukščiai: jie praskrido ir nereikia pykti dėl to, kad pykstu, arba liūdėti dėl to, kad liūdžiu. Emocijos mums praneša žinutę, mes išklausome ir gyvename toliau. Mokėjimą paleisti irgi svarbu ugdytis.

Ir poilsis. Pastebėta, kad žmogaus valia labai susijusi su tuo, kiek jis gerai pamiegojęs, pavalgęs, sveikas. Svarbu išlaikyti proporciją tarp darbo ir poilsio.

Visas pokalbis – laidos įraše (nuo 1.40.03 val.).

Taip pat skaitykite

Parengė Indrė Česnauskaitė.