Gyvenimas

2019.07.23 20:22

Tanatopraktikas balzamuotojas Marijui: šypseną padarysi ne visada, bet jeigu įmanoma – padarau

LRT RADIJO laida „Darbas – ne vilkas“, LRT.lt2019.07.23 20:22

Darbas – ne vilkas. Tanatopraktikas balzamuotojas Nerijus Diečkus

Didžiausias iššūkis – bakterijos, galinčios per kelias valandas kūną pakeisti neatpažįstamai, LRT RADIJO laidoje „Darbas – ne vilkas“ pasakoja tanatopraktikas balzamuotojas, grupės „Išjunk šviesą“ būgnininkas Nerijus Diečkus, ruošiantis mirusiuosius šarvojimui. „Kai balzamuojame, duodame garantiją. Viskas turi būti padaryta nepriekaištingai“, – sako jis.

N. Diečkų kalbina LRT RADIJO laidos „Darbas – ne vilkas“ vedėjas Marijonas Mikutavičius.

– Su kuo susijęs jūsų darbas?

N. Diečkus: Mano darbas susijęs su mirusio žmogaus [kūno] paruošimu šarvojimui.

– Artimieji jums atveža kūną. Ką jūs su juo darote?

N. Diečkus: Higieninis paruošimas: nuprausimas, ertmių tamponavimas, dezinfekavimas, prausimas, aprengimas. Arba balzamavimas – tai kūno konservavimas balzamavimo skysčiais.

– Kai mes ateiname į laidotuves ir matome ten ne kremuotą kūną, kas su tuo kūnu būna padaryta?

N. Diečkus: Priklauso, ko tam kūnui reikia. Jeigu žmogus sulysęs, išsekęs po ligų, užtenka nuprausti, aprengti ir viskas. O jeigu būklė būna blogesnė, prasideda irimo procesas, turi kvapą, tada balzamuojame. Reikia specialaus paruošimo ir viskas, kas būna po rūbais, būna padaryta.

Mūsų darbas – sutvarkyti [žmogaus kūną] po ligoninės, susiūti po avarijų, kad nepratekėtų jokie skysčiai, kraujas ir t. t.

Būna situacijų, kai galvoji apie savo darbą iki kol palaidoja, kad viskas praeitų gerai.

– Kai žmogus miršta, gal kraujas po kažkiek laiko nebeteka?

N. Diečkus: Ne, jeigu [kūnas] nesutvarkytas, ertmės netamponuotos, viskas teka: iš burnos, iš visur.

– Skysčiai savaime neišgaruoja, neišnyksta, nesukreši?

N. Diečkus: Juos reikia pašalinti. Yra specialūs instrumentai, su kuriais ištraukiame skysčius, užsiuvame žaizdas.

– Jūs sėdite ir laukiate, kol prireiks jūsų paslaugų? Vienu metu galite ruošti kelis ar keliolika kūnų?

N. Diečkus: Per dieną galiu 6 ir daugiau, daugiausiai – 8.

– Žmonės prašo, kad labiau parausvintumėte skruostus ar padarytumėte šypseną veide? Kaip tai vyksta?

N. Diečkus: Mūsų administratorėms pasako, ko nori: padažyti, nulakuoti nagus, nuskusti, patrumpinti barzdą ar palikti, nukirpti plaukus ar nuskusti plikai. Jie [artimieji] pasako, kaip norėtų, kad [žmogaus kūnas] atrodytų. Tada aš vykdau visus prašymus, jeigu įmanoma. Šypseną padarysi ne visada, bet jeigu įmanoma – padaryčiau.

– Ar mitas, jog po mirties auga plaukai ir nagai?

N. Diečkus: Kiek girdėjau, ne. Pradžioje ir pats klausinėjau, tai man sakė, kad ne. Pas mus tiek neišbūna kūnas, kad pamatyčiau, jog paaugo nagai arba užaugo plaukai.

– Kaip atsitiko, kad atsidūrėte tokiame darbe?

N. Diečkus: Visą laiką norėjau, buvo įdomu ir tuo pačiu baisu. Buvo įdomi visa procedūra, kaip paruošiami mirusieji, kaip vyksta darbas.

– Bet mirusieji yra toks dalykas, nuo kurio paprastai stengiesi laikytis atokiau. Vaikystėje smalsu pasitrainioti po kapines ir klausytis istorijų apie karstą ant ratukų, bet sveikas žmogus pats specialiai ten nelenda. Jūs vaikystėje gerai jausdavotės laidotuvėse?

N. Diečkus: Vaikystėje jų mačiau labai daug. Su močiute vaikščiodavau į jos kaimynų laidotuves. Man laidotuvės nebuvo naujiena. Ieškojau skelbimų ir atradau.

Būna bakterijų, kurios labai greitai išpučia kūną. Per kelias valandas kūnas gali pasikeisti neatpažįstamai. Balzamuodamas stabdai šituos procesus.

– Jums buvo įdomu, nediskretiškai kalbant, su lavonais?

N. Diečkus: Man buvo įdomu ir traukė, bet pirmas pradėjo dirbti brolis, keturiais mėnesiais anksčiau. Aš jam pasiūliau – skelbimas buvo rastas, turėjau numerį ir pasiūliau broliui. Netrukus pradėjau aš.

– O brolis irgi seniai galvojo?

N. Diečkus: Ne, bet buvo krizė ir jis ieškojo darbo. Man buvo įdomu, jam reikėjo darbo. Abudu dirbame po šiai dienai.

– Ką veikėte iki tol?

N. Diečkus: Remontavau automobilių kėbulus.

– Automobiliai jums vis dėlto ne taip įdomu kaip mirę žmonės?

N. Diečkus: Visiškai neįdomu. Esu žmogus, nemėgstantis ilgo darbo. Prie vienos mašinos sėdi savaitę, darai, trini. Vienas kūnas – nesudėtingas, kitas reikalauja darbo ir žinių. Būna situacijų, kai galvoji apie savo darbą iki kol palaidoja, kad viskas praeitų gerai. Būna – procesai pažengę. Sudėtingas reikalas.

Jeigu galvoji, kad dar reikia kažką padaryti, tai ir daryk. Kai bus salėje, nepasakysi, kad reikėjo man labiau pasistengti.

– Kai nuėjote dirbti, iš kur gavote žinių?

N. Diečkus: Labai domėjausi, nepatingėdavau likti po darbo. Yra literatūra, buvo mokytojas, kuris aiškindavo, žiūrėdavome, bandydavome, aptardavome visokias situacijas, kokius atlikti veiksmus. Viskas susikaupė, dabar visai neblogai išeina.

– Buvo, kad sugadinote „prekę“?

N. Diečkus: Nebuvo arba niekas nesakė. Vadovaujuosi tokiu principu, kaip ir dėstė mokytojas: jeigu galvoji, kad dar reikia kažką padaryti, tai ir daryk, nes, kai bus salėje, nepasakysi, kad reikėjo man labiau pasistengti.

– Kokios gali būti problemos?

N. Diečkus: Jeigu savo darbą padarysi atsainiai, gali imti tekėti [skysčiai], atsirasti kvapas. Būna, kad kažkur prateka. Vienas dėstytojas sakė: vienas pjūvis – viena problema, du pjūviai – dvi problemos. Tačiau ne tragedija kažkur pavalyti.

– Ar pagrindinė problema – skysčiai? Ar yra kažkas sudėtingesnio?

N. Diečkus: Būna įvairių bakterijų, kurios labai greitai išpučia kūną. Per kelias valandas kūnas gali pasikeisti neatpažįstamai. Balzamuodamas stabdai šituos procesus. Turi paskaičiuoti, kokio stiprumo balzamavimo skystį daryti, kad bakterijos žūtų. Ateini, būna, iš kvapo jauti, kad kažkas negerai.

Kai balzamuojame, duodame garantiją. Jeigu duodi garantiją, viskas turi būti padaryta nepriekaištingai. Apie kvapus negali būti kalbos.

– Jeigu tinkamai balzamuotas, kiek laiko galima laikyti kūną 40 laipsnių temperatūroje?

N. Diečkus: Kambario temperatūroje galima be problemų laikyti savaitę. Dabar pakrypsta žmogui kojos truputį į šoną, sako, kodėl pakrypo. Labai išaugo reikalavimai. Kai balzamuojame, duodame garantiją, kad kūnas išstovės iki palaidojimo. Jeigu duodi garantiją, viskas turi būti padaryta nepriekaištingai. Apie kvapus negali būti kalbos.

– O galite padaryti žmogų gražesnį, nei jis buvo gyvas?

N. Diečkus: Būna. Dažniausiai paskui sako – visiškai nepanašus. Jeigu labai reiškia pretenzijas, pasiūlau nuvalyti grimą.

– Jūs naudojate tas pačias priemones, kaip ir moterys?

N. Diečkus: Taip, visą kosmetiką perkame iš tų pačių parduotuvių.

– Kas daroma, jei žmogaus gyvybė užgeso, kai jis šypsojosi, jis liko su šypsena arba skausmo iškreiptu veidu, matosi dantys?

N. Diečkus: Bet kuriuo atveju užveriama burna.

– O jeigu ji neužsiveria?

N. Diečkus: Užsiveria.

Kaip reagavo N. Diečkaus žmona, sužinojusi, kad jos vyras ims dirbti tanatopraktiku balzamuotoju? Kaip šios profesijos atstovas žiūri į mirusio žmogaus kūną? Ar N. Diečkus – tikintis žmogus? Visas pokalbis – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.