Jaunavedžiai vis dažniau ypatingą savo gyvenimo šventę patiki vestuvių planuotojams. Ir tam tikrai nereikia turėti dešimčių tūkstančių eurų. Vestuvių planuotojos Sandros Dainaravičienės organizuotos vestuvės sulaukė žinomo naujienų portalo, rašančio apie išskirtines viso pasaulio tuoktuves, dėmesio.
Mažo biudžeto vestuvės neliko nepastebėtos
S. Dainaravičienė pastebi, lietuviai pamažu vestuvėse atsisako pompastikos ir pageidauja paprastumo. Užsienio naujienų portale rocknrollbride.com aprašytų Dovilės ir Tado vestuvių biudžetas buvo 6 tūkst. eurų. Tai, anot dvejus metus vestuvių planuotoja dirbančios pašnekovės, buvo mažiausias biudžetas, su kuriuo jai teko susidurti organizuojant vestuves.
„Pamažu atsiranda estetikos jausmas ir suvokimas, kad nebūtinai vestuvėse turi žėrėti auksas, nuotakos būti su prabangiomis suknelėmis, o vakarėliai vykti iki ryto. Nemanau, kad vestuvių šventėms galima pritaikyti kokias nors tendencijas, nes jos yra labai individualios“, – portalui LRT.lt sakė S. Dainaravičienė.
Jaunavedžiai Dovilė ir Tadas vestuvių puotai buvo pasirinkę miško temą. Vestuvių planuotoja atskleidė, kad šventės akcentu tapusios samanos sukėlė net pasipiktinimo, nes atsirado manančių, kad jos buvo tiesiai iš miško. Tačiau, pasak S. Dainaravičienės, jos buvo specialiai užaugintos ir įsigytos. Būtent samanoms ir buvo išleista viena didžiausių sumų iš viso vestuvių biudžeto.
Kiekvienam reikia įvertinti savo finansines galimybes. Jeigu tu planuoji vestuvėms išleisti mažiau, tai natūralu, kad šventėje nebus populiarių Lietuvos atlikėjų ar brangiausių fotografų.
„Šios vestuvės tikrai nebuvo tradicinės. Šventė priminė iškylą. Svečiai visą laiką žaidė lauke, užkandžiavo. Nors muzikantų nebuvo, tačiau linksmybių netrūko. Jaunavedžiai nenorėjo jokių šventės vedėjų, tradicinių žaidimų“, – kalbėjo pašnekovė.
Dovilė ir Tadas yra gamtos mylėtojai, todėl jie norėjo, kad jų pokylis kuo mažiau pakenktų gamtai. Pasaulyje vis labiau populiarėja ekologiškos, kitaip – žaliosios, vestuvės, kuriomis domisi ir lietuviai.
Dovilės ir Tado vestuvių šventėje visiškai nebuvo alkoholinių gėrimų ir svečiai iki paryčių nesilinksmino. Šventė, kuri prasidėjo apie pietus, baigėsi apie 21–21.30 valandą.
Sprendimų gali būti įvairių
Beveik 10 metų renginių organizavimo patirtį turinti S. Dainaravičienė įsitikinusi, kad vestuvėms nebūtinai reikalingas didelis biudžetas, kad jos būtų smagios ir jaukios.
„Kiekvienam reikia įvertinti savo finansines galimybes. Jeigu tu planuoji vestuvėms išleisti mažiau, tai natūralu, kad šventėje nebus populiarių Lietuvos atlikėjų ar brangiausių fotografų. Tačiau tai nereiškia, kad tavo vestuvės bus nenusisekusios“, – kalbėjo vestuvių planuotoja.
Pasak jos, organizuojant vestuves daugiausia pinigų išleidžiama maistui ir gėrimams. Tačiau, S. Dainaravičienės tikinimu, minėtiems dalykams pataupyti ir neįmanoma, nebent visiškai atsisakoma alkoholinių gėrimų. O tiems, kurie to daryti nenori, vestuvių planuotoja išlaidas sumažinti pataria sutrumpinant linksmybių laiką. Pavyzdžiui, švęsti tik iki vidurnakčio.
Pamažu atsiranda estetikos jausmas ir suvokimas, kad nebūtinai vestuvėse turi žėrėti auksas, nuotakos būti su prabangiomis suknelėmis, o vakarėliai vykti iki ryto.
„Tokiu atveju svečiams kvietimuose reikia aiškiai nurodyti, kad vakarėlis prasidės 15 valandą ir baigsis 22 valandą. Būtent tokioms linksmybėms jie turi būti nusiteikę ir nesutrikti, kai 22 valandą bus išjungta muzika“, – juokavo S. Dainaravičienė.
Anot pašnekovės, yra nemažai jaunavedžių, kurie savo šventei nepagaili ir ne vienos dešimties tūkstančių eurų. „Šiais metais turiu labai didelių ir brangių vestuvių, kurios kainuoja 30 tūkst. ar netgi 40 tūkst. eurų“, – sakė vestuvių planuotoja.
Nors lietuviai linkę vestuves švęsti vasarą, tačiau rugsėjo mėnuo taip pat tampa populiarus. S. Dainaravičienė vestuvių rugsėjo mėnesį organizuos netgi daugiau nei rugpjūtį.
„Vasarą žmonės atostogauja, kažkur išvyksta, todėl vestuvės atidedamos rudeniui. O vasarą švenčiami bernvakariai, mergvakariai“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, jaunavedžiai į ją dažnai kreipiasi dar nežinodami, kokios šventės jie nori. Pirmojo susitikimo metu yra suskaičiuojamas biudžetas, pagal kurį labai aiškiai susidėlioja norai.
Vestuvės – be piršlių ir bažnytinės ceremonijos
Per savo darbo praktiką S. Dainaravičienė nėra girdėjusi neišpildomų jaunavedžių norų. Viena nuotaka vestuvių planuotojos prašė, kad per vestuves būtų dvi jaunosios suknelės, nes ji per vestuvių fotosesiją šoko į tvenkinį.
„Mane toks pageidavimas tikrai nustebino, nes vestuvių dieną nuotakos dažniausiai labai saugo savo šukuosenas, makiažus, sukneles. Ši nuotaka man pasirodė labai drąsi“, – šypsojosi S. Dainaravičienė.
Jeigu konsultuoju jaunavedžius, kurie neapsisprendžia, kokio dydžio vestuvių nori, tai jiems patariu pasikviesti tik pačius artimiausius žmones – tėvus, seseris ir brolius.
Pasak jos, lietuviai savo vestuvėse atsisako piršlių, todėl išnyko ir tokia tradicija, kaip piršlių korimas. Tiesa, vis dar išlikęs jaunavedžių pasitikimas su druska ir vandeniu bei šeimos židinio perdavimas.
S. Dainaravičienė patikino, kad didžiausiose vestuvėse, kurias jai teko organizuoti, dalyvavo 80 žmonių, o mažiausiose – 8. Mažiausios buvo jos pačios tuoktuvės.
„Jeigu konsultuoju jaunavedžius, kurie neapsisprendžia, kokio dydžio vestuvių nori, jiems patariu pasikviesti tik pačius artimiausius žmones – tėvus, seseris ir brolius. Nedidelės ceremonijos iš tiesų populiarėja. Būna, kad vestuvių dieną jaunavedžiai atšvenčia su artimiausiais šeimos nariais, o vėliau atskirai praleidžia laiką su draugais“, – sakė pašnekovė.
Jos tikinimu, vestuvių šventės yra labai skirtingos ir individualios, nors pagrindiniai elementai išlieka. Pavyzdžiui, vestuvių ceremonija bažnyčioje.
„Pamažu kinta ir tai. Vis daugiau jaunavedžių visiškai atsisako ceremonijos bažnyčioje arba jos pageidauja kokioje nors ypatingoje vietoje, o ne santuokų rūmuose. Pavyzdžiui, prie jūros ar miške“, – tvirtino vestuvių planuotoja.
S. Dainaravičienė sakė turinti įvairių idėjų, kuriose Vilniaus vietose galėtų vykti vestuvių ceremonijos, tačiau kol kas neatsirado drąsių jaunavedžių. Viena iš tokių vietų galėtų būti sostinėje esantis Tauro kalnas, tačiau visų savo minčių vestuvių planuotoja atskleisti nenorėjo.
