Gyvenimas

2019.07.16 16:56

Lietuvoje gyventi svajojanti projekto „Misija Sibiras“ dalyvė nenori būti tik pusseserė iš Amerikos

Audra Avižiūtė, LRT.lt2019.07.16 16:56

„Laikau save lietuve, nors ir aš pati, ir mano tėvai yra gimę Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – pokalbį pradeda 22-ejų Marija Čyvaitė, gyvenanti Čikagoje. Mergina pasakoja, kad nuo pat mažens kalbėjo tik lietuviškai: „jei namie bandydavome kalbėti angliškai, tėvai sakydavo, kad nesupranta“.

Pirmą dienos pusę – mokykla, po jos – tautinių šokių būrelis, choras, šeštadienį – lietuvių mokykla, sekmadieniais – Lietuvių bendruomenės mišios. Tokia dienotvarkė Mariją lydėjo 15 metų. „Prisimenu, vaikystėje šokti nelabai patiko, lietuviška mokykla – taip pat, bet mėgau chorą“, – sako ji.

Vieni iš jau daugiau nei 60 metų skaičiuojančios legendinės lietuvių stovyklos „Dainava“, vykstančią Mičigane, įkūrėjai – Marijos seneliai, įsigiję ten žemės lopinėlį. Tuomet jie galvojo, kad stovykla gyvuos dešimtmetį, tačiau dabar čia atvyksta ir įkūrėjų proanūkiai.

Kasmet vienu vasaros planų tai būdavo ir M. Čyvaitei. „Tikslas buvo įkurti vietą, kad jauni žmonės galėtų augti lietuviškoje dvasioje“, – senelių pasakojimais dalijasi lietuvė.

Ji Lietuvoje vieši trečią kartą, tačiau šis – ypatingas, mat M. Čyvaitė kartu su 15 komandos narių buvo atrinkta dalyvauti ekspedicijoje „Misija Sibiras“, šiais metais vyksiančioje į Kazachstaną, Karagandos sritį.

„Pirmą kartą apie ekspediciją išgirdau pernai metais, man papasakojo draugė. Tačiau išgirdau apie bandomąjį žygį ir išsigandau, kad nepateksiu. Šiais metais per vieną savaitę sulaukiau kelių raginimų iš draugų ir artimųjų. pagalvojau, kad tai – ženklas. Užpildžiau anketą, tuomet laukė interviu ir tada sulaukiau džiugių žinių, kad esu atrinkta į komandą“, – džiaugiasi M. Čyvaitė.

O ruošiasi ekspedicijai Amerikos lietuvė taip pat intensyviai. Nors laisvalaikiu sportuoja ir žaidžia tinklinį kartu su komanda, M. Čyvaitė pasakoja kelis kartus jau bandžiusi susikrauti sunkią kuprinę ir išeiti į kelis žygius Čikagos ir Niujorko apylinkėse. Taip pat treniravosi ir sporto salėje.

Projekto dalyvė sako, kad dalyvauti „Misijoje Sibiras“ jai – didelė garbė, kartu ji ekspediciją ir po jos vyksiančius pristatymus mato kaip galimybę vienyti Lietuvoje, JAV ir visame pasaulyje gyvenančius lietuvius.

Nors Lietuvoje projektas labai populiarus, pasak M. Čyvaitės, Amerikos lietuviai apie jį žino nedaug. Tačiau būtent todėl ji ir džiaugiasi turėdama galimybę dalyvauti – grįžusi projekto dalyvė planuoja lankyti bendruomenes Čikagoje ir už jos ribų bei dalytis išgirstomis ir patirtomis istorijomis.

Dar vienas Marijos planas grįžus iš „Misija Sibiras“ – bent metus laiko pagyventi lietuvoje. „Norėčiau pabūti ne tik turiste ar „pussesere iš Amerikos“. Norėčiau pagyventi čia kaip pilietė. Mano visa šeima turi dvigubas pilietybes, džiaugiuosi, kad šis klausimas vis keliamas. Gera žinoti, kad galiu bet kada čia grįžti ir pabūti“, – šypsosi ji.

Norėčiau pabūti ne tik turiste ar „pussesere iš Amerikos“. Norėčiau pagyventi čia kaip pilietė.

Mergina taip pat sako mananti, jog visame pasaulyje išsibarstantys lietuviai – nieko bloga: „Galime garsinti šalį visame pasaulyje. O tada, kai būna dainų ar šokių šventės, nuostabu matyti, kiek žmonių susieina Lietuvos vardu.“

Girdėdama tėvų ir senelių pasakojimus apie Lietuvą, mergina sako įsivaizdavusi šalį kaip tobulą vietą: „Galvojau, kad viskas kaip stovykloje – visi šoka, dainuoja, tačiau atvykusi supratau, kad realybė – kitokia. Ir čia yra socialinių problemų, ir čia žmonės ne visuomet laimingi“.

Sunku būdavo savo draugams pasakoti Apie šalį, kurios net žemėlapyje nesimato.

„Tačiau man vistiek smagu būti Lietuvoje. Tėvams, ko gero, buvo keisčiau, juk jų tėvai, mano seneliai – gimę Lietuvoje. Sunku būdavo savo draugams pasakoti apie šalį, kurios net žemėlapyje nesimato.“

Paklausta, kas jai yra Lietuva, Marija trumpam nutyla, o pagalvojusi atsako, kad šis klausimas – sunkus ir jautrus: „Lietuva yra iš kur kilo mano protėviai, ta vieta, kuri jungia pasaulio lietuvius. Tai vieta, į kurią galiu grįžti ir jaustis kaip namie, kur ramu. Tai vieta, į kurią žinau, kad galiu sugrįžti.“

Išsamiau – LRT TELEVIZIJOS laidoje „ Labas rytas, Lietuva“ (nuo 24.19 min.):

Prie projekto „Misija Sibiras“ prisijungė Amerikos lietuvė – Marija Čyvaitė