Tam, kad maždaug du milijonai žmonių iš trijų valstybių vienu metu sustotų į gyvą grandinę ir susikibtų už rankų, reikėjo viską itin tiksliai koordinuoti. „Čia labai svarbų vaidmenį atliko radijas – diktoriai detaliai pranešinėjo, kokiu keliu atvykti, kokiame kelio kilometre sustoti“, – portalui LRT.lt pasakoja buvusi LRT režisierė Regina Stadalnikaitė, dirbusi istoriniame Baltijos kelyje.
Prieš tris dešimtmečius, kada Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės susikibo rankomis į kelių šimtų kilometrų ilgio grandinę ir nutiesė Baltijos kelią, LRT režisiere dirbusi R. Stadalnikaitė su nedidele kūrybine grupe išvyko filmuoti šio trims šalims tokio svarbaus ir neeilinio istorinio įvykio. Visi tądien surinkti kadrai vėliau sugulė į dokumentinį filmą „Ir ateis ta diena. Baltijos kelias“.
Baltijos kelias buvo surengtas minint 50-ąsias Molotovo–Ribbentropo pakto metines. „Per penkis dešimtmečius subrandintas siekis, kad Lietuva taptų laisva ir nepriklausoma, varė į priekį. Iniciatyvinių grupių trijose Baltijos valstybėse dėka nuspręsta organizuoti Baltijos kelią. Tačiau pirmiausia reikėjo apmąstyti, kaip jį suorganizuoti. Reikėjo ne tik informuoti žmones, bet ir pasirūpinti, kad jie galėtų atvykti net ir iš pačių atokiausių kampelių, kad nebūtų stabdomi milicijos ir pan.“, – prisimena R. Stadalnikaitė.
Žinoma, pastebi ji, toks įvykis negalėjo būti suorganizuotas per porą dienų, iniciatyvinės grupės jau kurį laiką rūpinosi sklaida, kūrė specialius žemėlapius. „Vis dėlto, buvo sunku patikėti, kad tiek daug žmonių atvyks ir, kad tokia masiška politinė demonstracija gali pavykti“, – sako režisierė.
Tam, kad maždaug du milijonai žmonių iš trijų valstybių susikibtų rankomis ir sudarytų maždaug šešis šimtus kilometrų besidriekiančią gyvą grandinę, reikėjo itin tiksliai viską sukoordinuoti. Laikais, kai socialinių tinklų nebuvo ir su kaimynu negalėjai susisiekti vos kelių mygtukų paspaudimu, didžiulį vaidmenį, anot pašnekovės, atliko Lietuvos radijas.
Taip pat skaitykite
„Pagrindinėje studijoje dirbo keli vedėjai ir jie koordinavo visą eigą. Būtent per radiją buvo pranešama, kokiu keliu geriausia atvykti, kur jau susidarė nepravažiuojamos spūstys, kaip jas apvažiuoti. Buvo duodami tikslūs nurodymai kur vykti ir netgi kokiame kelio kilometre sustoti, kad gautųsi ilga ir vientisa žmonių grandinė. Buvo atliktas be galo didelis ir tikslus darbas“, – patikina R. Stadalnikaitė.
Tie, kas matė istorinio įvykio kadrus ar žiūrėjo filmą „Ir ateis ta diena. Baltijos kelias“, tikriausiai pastebėjo, kad ant šalia Baltijos kelio išrikiuotų automobilių stogų puikavosi radijo imtuvai – tai buvo kone vienintelė priemonė, per kurią buvo transliuojama visa stovintiems kelyje svarbi informacija.
„Maždaug 19 val. radijo eteryje pasigirdo varpų gaudesys – ženklas, kad metas susikibti už rankų. Tuomet visi žengė kelis žingsnius į kelio vidurį, susikabino rankomis ir sustojo. Atrodo, kad visa Lietuva atsistojo kelyje, – pasakoja Baltijos kelyje dirbusi režisierė. – Mums, tuo metu besidarbavusiai komandai, gerklėje kaupėsi gumulas – visi jaudinomės, tačiau vargu, ar kada nors dar esame patyrę tokią stiprią emociją.“
Tai – ne parlamentaro ar valdininko pasakytas žodis, o visos tautos vienybė, visos tautos sprendimas, teigia R. Stadalnikaitė ir priduria, kad Baltijos kelias buvo vienas iš pačių svarbiausių žingsnių nepriklausomybės link.
„Nežinia, ar be šios tylios demonstracijos būtų pasirašytas 1990-ųjų kovo 11-osios Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Signatarai pasirašę aktą užnugaryje turėjo tautos išreikštą valią, pasemonstuotą būtent per Baltijos kelią“, – sako R. Stadalnikaitė.
LRT kviečia Jus iki rugpjūčio 10 d. atnešti veikiantį arba neveikiantį radijo imtuvą į LRT (S. Konarskio 49, Vilniuje) arba Jums artimiausią pašto skyrių ir šitaip pagerbti už laisvę kovojusius žmones bei prisidėti prie rekordinės radijo imtuvų instaliacijos, kuri jau šių metų rugpjūčio 23 d. iškils Vilniaus Katedros aikštėje.
