Gyvenimas

2019.07.11 13:35

Vilniuje galima pamatyti žymiausių pasaulio lėlių kopijas

LRT.lt2019.07.11 13:35

„Teatro Sala“ pristato naujieną – unikalų Lietuvoje „Žymiausių pasaulio lėlių kopijų muziejų“, kurio tikslas – visuomenei pristatyti paslaptingą ir neįtikėtiną įvairių Lietuvos ir užsienio teatro lėlių istoriją, tradicijas bei sąlytį su dabartimi, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kiekviena tauta turi savo lėles, kurios keitėsi metų metus ir kurių tradicijos susiformavo per šimtmečius. Per visą žmonijos istoriją lėlės išgyveno ilgą ir sudėtingą likimą, iškentėjo pasaulio karus, patyrė daug nusivylimų ir bausmių, tačiau išliko nemirtingos!

Tai paskatino šio muziejaus iniciatorius atkurti ir pristatyti įvairių laikotarpių, tautų bei tipų lėles: pirštinines, marionetes, šešėlines, klasikines ir modernias.

Parodoje eksponuojamos Lietuvių dailininkų atkurtos lėlių kopijos, kurių originalai šiuo metu saugomi didžiuosiuose pasaulio muziejuose.

Čia lankytojų laukia Antikos laikų lėlės-skulptūrėlės, Romos laikotarpio žymiausia lėlė Makus, anglų triukšmadarys, keistuolis ir išminčius Panča, tikras nacionalinis rusų didvyris Petruška, Petruškos vyresnysis brolis italas Pulčinelis, prancūzas Polišinelis, legendinio amerikiečių lėlininko Džimio Hensono XX amžiuje sukurtos lėlės mapetai ir kt.

„Lėlės pamiršti negalima, nes ji turėjo labai didelę svarbą žmonijai. Istorinės lėlės yra tarsi pirmieji ruporai, teikę naujienas ir žinias apie tai, kas vyksta vienoje ar kitoje šalyje. Mes dabar naudojamės kompiuteriais, o tais laikais vienas iš svarbių informacijos šaltinių buvo lėlės.

Prieš kelis šimtus metų karaliai joms kirto galvas, nes šios pasakydavo apie juos per daug. – pasakoja parodos iniciatorė režisierė Rita Urbonavičiūtė. – Tad šio projekto idėja yra parodyti, kokią reikšmę lėlės vaidino įvairiais istoriniais periodais: nuo Antikos laikų iki XX amžiaus.“

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius