Per metus Vilniuje, Vaikų ligoninėje operuojama daugiau nei 200 vaikų dėl įvairių išvaržų, sako vaikų chirurgijos gydytojas rezidentas Benediktas Jonuška ir pasakoja apie tris įgimtas išvaržas – kirkšnies, bambos ir baltosios linijos, kurios pasireiškia iškart po gimimo ar kiek vėliau.
B. Jonuška paaiškina, kad išvarža – tai žarnų, taukinės arba kiaušidės prasiveržimas per defektus į poodį, kuris sudaro iškilimą ar guzą, kurio neturėtų būti.
Pasak B. Jonuškos, vaikams dažniausia – kirkšnies išvarža, kuri tris kartus dažniau pasitaiko berniukams ir neišnešiotiems naujagimiams. „Kirkšnies išvaržos atsiranda, kai išlieka jungtis tarp pilvo ir kirkšnies ir į defektą patenka žarna ar kiaušidė. 90 proc. visų kirkšnies išvaržų yra vienoje pusėje, dažniausiai dešinėje“, – sako B. Jonuška.
Kirkšnies išvarža pasireiškia atsiradus iškilimui kirkšnies srityje. Ją diagnozuoti galima pagal tėvų pasakojimą arba matant, čiuopiant išvaržą.
„Pamatę iškilimą kirkšnies srityje, kuris atsiranda vaikui kosint ar verkiant, o dingsta atsigulus ar švelniai paspaudus, kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris paskirs planinę vaikų chirurgo konsultaciją.
Jei stebite iškilimą mergaitei, nesistenkite stipriai jo spausti, nes išvaržos maiše gali būti kiaušidė, kurios negalima traumuoti dėl galimo vaisingumo sumažėjimo ateityje“, – perspėja B. Jonuška ir priduria, kad išvaržos įstrigimo dažnis – 14-31 proc., apie 85 proc. strigimų – kūdikiams iki vienerių metų, todėl rekomenduojama operuoti planine tvarka iškart po diagnozės nustatymo.
Mitas, kad išvaržoms padeda pleistrai ar priklijuotos monetos. Tai ne tik nesumažina išvaržos, bet gali sukelti odos infekcijas.
Jeigu guzas kirkšnyje nedingsta, tapo skausmingas, paraudo, o vaikas pradėjo vemti, tapo neramus, B. Jonuška ragina keliauti į vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyrių ir skubiai pasikonsultuoti su vaikų chirurgu dėl galimo išvaržos įstrigimo.
„Diagnozavus įstrigusią išvaržą, ją reikia skubiai gydyti, vaikas negali gerti ar valgyti, kol yra galimybė, kad reikės skubiai operuoti. Operuojama atvirai arba minimaliai invazyviai – laparoskopu. Būdas yra parenkamas individualiai, priklaus nuo paciento amžiaus, svorio, ar išvarža vienpusė ar abipusė bei kitų aplinkybių“, – kalba B. Jonušas ir nuramina, kad dauguma vaikų po operacijos nepatiria jokių komplikacijų.
Kartais gali pasitaikyti kapšelio patinimas, hematomos ir vandenė, tačiau dažniausiai susitvarko savaime. Retai pasitaiko žarnų nepraeinamumas, sėklidės ar kiaušidės kraujotakos sutrikimai dėl įstrigimo išvaržos maiše.
Pooperacinės infekcijos pasireiškia mažiau nei 1 proc. atvejų. Pakartotinės kirkšnies išvaržos galimybė toje pačioje vietoje po operacijos būna iki 6 proc. pacientų.
„Bambos išvarža – tai bambos žiedo defektas, pro kurį gali prasiveržti taukinė ar plonosios žarnos. Bambos išvarža pasireiškia 10-25 proc. naujagimių. Dažniau mergaitėms bei mažo svorio naujagimiams. Bambos išvarža pasireiškia minkštu iškilimu, guzu bambos srityje, kuris gali atsirasti ar padidėti vaikui verkiant, kosint, juokiantis“, – paaiškina B. Jonušas.
Dažniausiai bambos išvaržos yra neskausmingos ir be simptomų. Tėvai tiesiog pastebi kiek kitokią, išsipūtusią bambą nei įprastai ir dėl to kreipiasi į medikus.
„Dauguma bambos išvaržų išnyksta per pirmuosius 1-2 metus, kai vaikams aktyviau judant, vaikštant sustiprėja pilvo raumenys ir defektas bamboje užsidaro. Chirurginio gydymo reikalauja išvaržos, kurios yra didesnės nei 2 cm skersmens arba neišnyksta iki 4 metų amžiaus.
Mitas, kad išvaržoms padeda pleistrai ar priklijuotos monetos. Tai ne tik nesumažina išvaržos, bet gali sukelti odos infekcijas“, – teigė B. Jonuška.
Planinė vaikų chirurgo konsultacija rekomenduojama 3-4 metų vaikams, kuriems išlieka bambos išvarža. Skubiai kreiptis į vaikų chirurgą rekomenduojama, kai išvarža yra skausminga, nepavyksta išvaržos turinio grąžinti į pilvo ertmę, bambos srityje atsiranda paraudimas, tinimas.
B. Jonuška paaiškino, kad operacijos metu užsiuvamas defektas ir esant reikalui pašalinamas odos perteklius, suformuojama nauja bamba. Komplikacijos po operacijos yra retos, o recidyvai pasitaiko iki 2 proc. pacientų.
„Baltosios linijos, supraumbilikalinė išvarža – tai viduriniosios pilvo linijos defektas, kai dėl įgimtų priežasčių ar dėl įgytų įplyšimų dėl padidėjusio spaudimo pilve į poodį prasiveržia riebalai. Baltosios linijos išvaržos susidaro vidurinėje linijoje tarp bambos ir krūtinkaulio dėl plonos ir plačios aponeurozės“, – sako B. Jonuška.
Baltosios linijos išvarža dažniausiai yra neskausminga, be simptomų – tėvai pastebi iškilimą virš bambos vaikui verkiant, kosint, juokiantis, o atsigulus dažniausiai defekto nesimato. Baltosios linijos išvaržos įstrigimas yra itin retas reiškinys, bet neretai pacientai skundžiasi praeinančiu skausmu išvaržos vietoje.
„Skirtingai nei bambos išvaržos, baltosios linijos išvaržos nesugyja, vaikui augant yra linkusios didėti, todėl rekomenduojama operuoti planine tvarka po diagnozės nustatymo. Pastebėjus iškilimą rekomenduojama kreiptis į vaikų chirurgą planinei konsultacijai.
Operacijos metu defektas užsiuvamas, komplikacijos po operacijos retos, o recidyvai pasitaiko iki 1 proc. operuotų vaikų“, – teigia B. Jonuška.
