Pelėdnagiai, Kūčių, Keturiasdešimt Totorių, Skrebučių kaimas – kokios mintys aplanko išgirdus tokius vietovių pavadinimus? Daugybė vietovardžių žadina vaizduotę ar netgi sukelia šypseną. Tačiau dalis jų jau yra tapę istorijos dalimi. Kai kurios Lietuvos vietovės skambiais pavadinimais iš šalies žemėlapio išnyko prieš keletą dešimtmečių.
Vietovardžių įvairovė – plati
Ar iš tiesų Biržų rajone buvusiame Žemuogynės vienkiemyje augo daug žemuogių? Ar Jonavos rajone, Lokio kaime, gyventojus gąsdino lokiai? Kiek kambarių buvo Kelmės rajone egzistavusiame Kambariukų kaime? Tikėtina, kad Seno Malūno vienkiemio šerdis buvo malūnas.
Tai tik maža dalis jau išnykusių, tačiau labai skambių, vaizduotę pažadinančių vietovių pavadinimų. Etnologas Libertas Klimka sako, kad vietovardžiai neatsiejami nuo geografinių objektų, kuriuos jie įvardija. Tiems objektams nykstant, juos pertvarkant, vietovių pavadinimai iš vartosenos taip pat išnyko arba buvo pakeisti.
Anot L. Klimkos, Lietuvos kraštovaizdis ypač keitėsi sovietmečiu, kai buvo vykdoma melioracija, naikinami vienkiemiai, kūrėsi kolūkinės gyvenvietės. Pavyzdžiui, nuo 1959-ųjų per 30 metų iš gyvenamųjų vietovių sąrašo buvo išbraukta 5600 kaimų pavadinimų.
Taip pat skaitykite
Šiandien vietovardžiai nyksta dėl demografinių priežasčių: kaimai tuštėja, vienkiemiai tampa apleisti. L. Klimkos teigimu, vien per paskutiniuosius penkerius metus Lietuvoje išregistruota apie pustrečio šimto kaimų.
Juk ir dabar Jono Basanavičiaus tėviškė nėra vadinama Ožkabaliais, o įvardinama kaip Basanavičynė.
„Daugumos išnykusių vietovių pavadinimai atskleidžia to krašto realijas, nutikusį įvykį, kraštovaizdžio išskirtinumą. Kartais pavadinimą pagal savo pavardę suteikdavo tam tikroje vietoje apsigyvenęs žmogus. O kartais būdavo ir atvirkščiai – žmogaus pavarde tapdavo vietovardis“, – portalui LRT.lt sakė L. Klimka.
Pasak etnologo, vietovardžius kūrė žmonės, kurių norai ir siekiai buvo labai skirtingi. Tą puikiai atspindi vietovių pavadinimai: vieni – labai kilmingi, o kiti – netgi pašiepiantys. Pavyzdžiui, įvertinkite tokius vietovių pavadinimus, kaip Puskelniai, Pavydai, Burbekliai, Bedančiai ir t.t.
Pasak L. Klimkos, yra ir atsineštinių vietovių pavadinimų. Pavyzdžiui, Pakruojo rajone gyvavo Rygos vienkiemis, o Trakų rajone – Jeruzalės kaimas.
Išsiaiškinti kilmę – nemenkas galvosūkis
Lietuvių išradingumą mena ne tik išnykę vietovardžiai. Nemaža dalis vis dar egzistuojančių kaimų ar miestelių pavadinimų ne vienam kelia šypseną, intrigą ir norą išsiaiškinti, kokia yra tų vietovių istorija. Tai ir Vilniaus rajone esančios Nakštiškių Petriškės, Keturiasdešimties Totorių kaimas ar Vaiduoklių kaimas Pakruojo rajone.
L. Klimkos manymu, Nakštiškių Petriškių kaimo pavadinimas galėjo kilti nuo asmenvardžio.
„Juk ir dabar Jono Basanavičiaus tėviškė nėra vadinama Ožkabaliais, o įvardinama kaip Basanavičynė. Lietuvoje pavardės atsirado neseniai, nes komunikacijai pakakdavo ir vardų, o vėliau labai populiarios buvo pravardės. Pavyzdžiui, Bambinių kaimo pavadinimas galėjo kilti iš pravardės“, – teigė pašnekovas.
Etnologas papasakojo, kad apsilankęs Molėtų rajone esančiame kelis šimtus metų skaičiuojančiame Žvaigždžiakalnio kaime ilgai galvojo apie galimą vietovės pavadinimo kilmę.
„Toje vietovėje iš tiesų yra kalnas, todėl kyla įtarimų, kad senovėje ten galėjo būti įrengta žvaigždžių stebykla. Tokie vietovių pavadinimai tikrai neatsiranda atsitiktinai“, – svarstė L. Klimka.
Etnologui nemenka mįsle tapo ir Pakruojo rajone esančio Geišų kaimo pavadinimo kilmė.
„Šis žodis į Lietuvą atėjo labai neseniai. Galbūt šio pavadinimo šaknį „geiš-“ galime susieti su „gaiš-“. Kaip „gaišatis“. Galbūt vėliau šios vietovės pavadinimas galėjo būti modernizuotas, kai žmonės sužinojo apie geišas“, – juokavo L. Klimka.
Naujas vietovardis gali gimti bet kada
Pasak etnologo, dar ir dabar gali gimti naujų vietovardžių, nes šis procesas yra nesibaigiantis. Pavyzdžiui, jeigu žmogus apsigyvena vietovėje, kurios senojo pavadinimo nežino, gali jai suteikti naują.
„Nauji vietovių pavadinimai gali atsirasti ir to norint, ir nenorint. Tarkime, kažkur apsigyvena Petras, o aš pradėsiu nuolat sakyti: „Einam į Petrines.“ Pamažu ta vietovė ir bus žinoma tokiu pavadinimu. Tačiau jeigu naujakurys gerbia žemės kalbą, jis turėtų išaiškinti, kaip ta vietovė buvo vadinama anksčiau“, – kalbėjo L. Klimka.
Jo tikinimu, patys naujausi pavadinimai yra suteikti Visaginui, kuris anksčiau buvo vadinamas Sniečkumi, ir Elektrėnams.
Etnologas prisiminė, kaip maždaug prieš dešimt metų gimė aukščiausios Lietuvos vietos, esančios netoli Medininkų, pavadinimas. Ilgą laiką ši vieta pavadinimo neturėjo, o dabar ji vadinama Aukštoju.
Nauji vietovių pavadinimai gali atsirasti ir to norint, ir nenorint. Tarkime, kažkur apsigyvena Petras, o aš sakysiu: „Einam į Petrines.“ Pamažu ta vietovė ir bus žinoma tokiu pavadinimu.
„Amžiną atilsį mano kolega, geografas Rimantas Krupickas išsiaiškino, kad ši kalvelė yra aukščiausia Lietuvoje ir neturi jokio pavadinimo. Tuomet mes geografų tinklapyje paskelbėme konkursą ir pasiūlėme keletą variantų, kaip ji galėtų vadintis. Vienas iš jų buvo Aušrakalnis, o kitas, kurį pasiūliau, buvo Aukštėjas. Tai yra aukščiausia baltų dievybė.
Buvo ir kitų pasiūlymų. Tačiau žmonės išrinko Aukštėjo pavadinimą, jį kalbininkai šiek tiek pakoregavo. Šiandien kalvelė yra žinoma Aukštojo pavadinimu. Jis naudojamas ne tik mokykliniuose vadovėliuose, bet ir oficialiuose žemėlapiuose“, – pasakojo L. Klimka.
Liepos 10 d. portale LRT.lt prasidėjo gražiausių lietuviškų vietovardžių rinkimai, skirti Vietovardžių metams paminėti. Portale internautai savo balsą atiduoti galės iki pat liepos 24 d.
