Gyvenimas

2019.07.13 21:00

Panevėžietė iš motinos pieno gamina papuošalus: atradau save, o ką plaka pikti liežuviai – man nerūpi

Audinga Satkūnaitė, LRT.lt2019.07.13 21:00

Panevėžietė Lolita Rubinienė maždaug prieš dvejus metus sukėlė papuošalų gamybos perversmą. Jos rankose motinų pienas virsta pačiais įvairiausiais papuošalais. Moteris tikina atradusi save, nors dėl neįprastos veiklos sulaukia ir neigiamų reakcijų, į kurias visiškai nekreipia dėmesio.

Mamos pieną atsiunčia

Kūrybinės idėjos L. Rubinienės galvoje pradėjo suktis gimus antrajai atžalai. Tačiau mintis gaminti papuošalus iš motinų pieno atėjo ne iš karto.

„Buvau girdėjusi apie tai, kad vienos mamos saugo virkšteles, kitos nusprendžia į papuošalus įdėti vaikelių plaukučių. O aš galvojau, kaip būtų galima panaudoti mamos pieną. Pradėjusi domėtis, atradau, kad užsienyje jis yra naudojamas būtent papuošalų gamybai“, – portalui LRT.lt sakė L. Rubinienė.

Nors ši idėja užsienyje vertinama dviprasmiškai ir sulaukia neigiamų vertinimų lavinos, moters tai neatgrasė. L. Rubinienė į priekį ėjo vedama smalsumo, o ne galvodama, kaip šią naujovę priims Lietuvos moterys.

„Reikėjo nusipirkti įvairių įrankių, daug skaityti, domėtis. Svarbiausia buvo išsiaiškinti, kaip technologiškai viską padaryti, kad mamos pienas papuošale negestų. Dėl to jis turi būti specialiai apdirbamas. Tikrai nebuvo taip, jog aš vieną dieną sugalvojau, o kitą jau pradėjau gaminti papuošalus“, – kalbėjo pašnekovė.

Iki šiol nėra buvę, kad mane pasiektų sugižęs ar netinkamas gamybai pienas.

Pirmieji papuošalai nuo idėjos gimimo atsirado praėjus maždaug pusmečiui, per kurį L. Rubinienė intensyviai gilinosi į gamybos proceso subtilybes.

„Svarbiausia, kad papuošalas taip pat atrodytų ir šiandien, ir po mėnesio, ir po keleto metų“, – pabrėžė pašnekovė.

Vieno papuošalo gamybai pakanka 5–10 ml (vieno arba dviejų arbatinių šaukštelių) mamos pieno, bet L. Rubinienė puošmeną yra gaminusi ir iš 4 mililitrų. Toks nedidelis kiekis pieno atkeliavo iš moters, kuri jau buvo baigusi žindyti, tačiau sužinojusi apie pašnekovės veiklą pasistengė, kad ir jai pavyktų pasigaminti papuošalą.

Dažniausiai savo pieną papuošalams gaminti mamos L. Rubinienei tiesiog atsiunčia.

„Iki šiol nėra buvę, kad mane pasiektų sugižęs ar netinkamas gamybai pienas. Nors man jį mamos siunčia netgi iš užsienio. Nors pienas iki manęs keliauja savaitę, jam nieko blogo nenutinka. Papuošalų gamybai puikiai tinka tiek šaldytas, tiek šviežiai nutrauktas pienas“, – pasakojo pašnekovė.

Papuošalų gamyba trunka maždaug mėnesį, tačiau gali užsitęsti ir iki dviejų. Viskas priklauso nuo to, kaip pavyksta apdirbti mamos pieną.

Sau – tik vieni auskarai

L. Rubinienei užsakymų netrūksta. Pagrindinės jos klientės yra mamos, tačiau kartais papuošalų savo žmonoms pageidauja ir vyrai. Būna savaičių, kai moteris papuošalus gamina nuo pat ryto iki vakaro, tačiau pasitaiko ir ramybės laikotarpių, kai per dieną dėmesį skiria tik dviejų ar trijų papuošalų gamybai.

„Kiekvienas mėnuo yra labai skirtingas. Praėjusį mėnesį turėjau beprotiškai daug užsakymų, todėl tekdavo dirbti net naktimis, užmigdžius vaikus. Viską turiu suspėti padaryti iki tam tikro termino. Papuošalai klientą turi pasiekti laiku, nes, pavyzdžiui, nustatytą dieną vyksta vaikelio krikštynos“, – kalbėjo L. Rubinienė.

Ji visuomet stengiasi patenkinti klientų norus, o jų pasitaiko pačių įvairiausių: nuo žiedų su dviem akutėmis ar mergaitiškų pakabučių iki sąsagų, vaiko vardo raidžių.

„Juk tai nėra papuošalas, kurį tik užsinorėjus galima įsigyti parduotuvėje. Jis yra vienetinis. O jeigu moteris nebežindo kūdikio, tai ji kito papuošalo nebegalės užsisakyti“, – sakė pašnekovė.

Tiesa, pasitaiko ir tokių klienčių, kurios iš karto užsisako kelis papuošalus. Praėjusį mėnesį L. Rubinienė moteriai iš karto pagamino penkis papuošalus. Anot pašnekovės, taip būna, kai mama turi daugiau nei vieną vaiką ir kiekvienam jų, kaip ir sau, nori padovanoti prisiminimo dovaną.

Pašnekovė, save vadinanti batsiuviu be batų, iš savo pieno yra pasigaminusi vos vienus auskarus, su kuriais nė dienos nesiskiria.

„Kai jau žinosiu, kad mano žindymo kelias eina į pabaigą, tuomet pasigaminsiu papuošalų komplektą ir kaip prisiminimą paliksiu savo vaikams“, – patikino L. Rubinienė.

Neigiamiems komentarams – abejinga

Iš motinos pieno gaminamų papuošalų kaina labai įvairi: nuo 30 iki kelių šimtų eurų. Viskas priklauso nuo papuošalo metalo ir dydžio.

„Juk ir juvelyrikos parduotuvėje nėra vienodų kainų. Jeigu papuošalas gaminamas iš aukso, tai jis bus brangesnis. Tačiau papuošalo gamybai gali būti nenaudojamas metalas, o tik motinos pienas. Taigi viskas priklauso nuo klientų pageidavimų. Tikrai nesu verslininkė, kuri siekia tik nulupti pinigų. Visada stengiuosi nustatyti adekvačią kainą ir savęs paklausiu, ar aš pati pirkčiau papuošalą už nustatytą kainą“, – sakė L. Rubinienė.

Šiuo metu moteris yra motinystės atostogose, todėl savo veiklai ji gali skirti tiek laiko, kiek reikia ar norisi. Nors iki grįžimo į darbą pašnekovei dar liko pusė metų, tačiau ji tikisi, kad papuošalų gamyba jai ir toliau liks pagrindine veikla.

Kai jau žinosiu, kad mano žindymo kelias eina į pabaigą, tuomet pasigaminsiu papuošalų komplektą ir kaip prisiminimą paliksiu savo vaikams.

„Aš neatmetu galimybės, kad grįšiu į darbą, tačiau labiau norėčiau, kad į jį grįžti nereikėtų. Noriu savo veiklą vis labiau plėsti. Turiu įvairių minčių, kaip iš to, ką šiuo metu darau, sukurti verslą“, – tvirtino L. Rubinienė.

Ji patikino, kad yra drąsuolių, kurios prašo papasakoti, kaip ji gamina papuošalus iš motinų pieno, kad ir pačios pabandytų. Tačiau pašnekovė tokių pageidavimų pildyti nesiruošia.

„Viskas nėra taip paprasta. Tam reikia ne tik aparatūros, bet ir daug informacijos. Galų gale – aš tikrai neketinu atiduoti kažkam savo verslo idėjos“, – pabrėžė pašnekovė.

Į ją kreipiasi ir nepatiklių klienčių, jos kelia klausimą, kaip joms būti tikroms, kad papuošalui gaminti bus naudojamas būtent jų pienas. L. Rubinienė į tokias diskusijas net nesileidžia, nes, kaip pati sako, ji neturi tikslo ką nors apgaudinėti.

„Aš dirbu sąžiningai, kiekvienos motinos pieną apdirbu atskirai ir tikrai nežadu pasakoti, kaip aš tą darau. Niekaip joms negaliu įrodyti, kad viską darau sąžiningai. Šiuo atveju svarbus žmogiškumo faktorius – arba žmogus manimi pasitiki, arba ne“, – kalbėjo L. Rubinienė.

Pašnekovė neslepia dėl savo veiklos sulaukianti ne tik padėkų ir palaikymo, bet ir begalės neigiamų reakcijų.

„Aš į juos nekreipiu dėmesio. Nuo pat pradžių žinojau, kad mano veikla patiks ir bus priimtina ne kiekvienam. Netgi mano pačios aplinkoje yra žmonių, kurie tai vertina labai skeptiškai. Tačiau man patinka tai, ką darau, ir netgi jaučiuosi atradusi save. Taigi aš matau tik teigiamą pusę“, – atviravo panevėžietė.