„Laivo denis – ne vieta deryboms, čia svarbiausia pasirūpinti savo saugumu, net jei nematote grėsmės“, – portalui LRT.lt sako Klaipėdos universiteto mokomojo burlaivio „Brabander“ kapitonas Valdemaras Vizbaras. Anot jo, dažniausiai nelaimės vandenyje nutinka dėl kiek atmestino požiūrio ir neatsakingo elgesio, tad kaip užtikrinti saugumą laive?
Antradienį Lietuvą sukrėtė laivo kurėno tragedija – į Raudondvarį susitikti su „Nacionaline ekspedicija“ plaukęs laivas dėl prastų oro sąlygų apvirto Kuršių mariose. Dviem žmonėms pavyko išsigelbėti, tačiau laivo kapitono Romaldo Adomavičiaus kūnas nėra rastas. Manoma, kad jis nelaimės metu buvo be pripučiamos gelėjimosi liemenės.
Taip pat skaitykite
Netrukus po to sulaukėme ir dar vienos liūdnos naujienos – iš prekybinio laivo į pietus nuo Elando salos liepos 2-osios vakarą iškrito du lietuviai. Buvo pradėta paieškos ir gelbėjimo operacija, pakelti sraigtasparniai, tačiau pastangos liko bevaisės ir operacija trečiadienio rytą buvo nutraukta.
Taip pat skaitykite
Praėjusių metų rudenį sukrečianti nelaimė Baltijos jūroje nutiko per laivų regatą Stepono Kudzevičiaus taurei laimėti – trys žmonės žuvo, dar tiek pat buvo išgelbėta. Išgelbėtieji turėjo tinkamas gelbėjimosi liemenes, tad tikėtina, kad jos ir padėjo išsaugoti gyvybę.
Nors apie tokias tragiškas naujienas nuolat skaitome žiniasklaidoje, patys ne visuomet pasimokome iš skaudžios kitų patirties. Nesvarbu, einame maudytis, plaukiame laivu ar kita vandens transporto priemone, pirmiausia turime elgtis atsakingai – vandenyje beprasmė drąsa ir didvyriškumas dažniausiai baigiasi tragedija, pastebi kapitonas V. Vizbaras.
„Nejaugi nekraupiai skamba statistika – per birželio mėnesį Lietuvoje nuskendo 32 žmonės, daugiau nei buvo aukų kai kuriose vietose, kuriose vyksta karas. O mes juk nekariaujame“, – pastebi jis. Dažnai lygiai taip pat neatsakingai, anot jo, elgiamasi ir lipant į vandens transporto priemonę. Dažniausiai nelaimės nutinka todėl, kad netinkamai įvertinamos laivo techninės galimybės.
Jei jau negalvojate apie save, pagalvokite apie gelbėtojus, kurie dėl kažkieno neatsakingumo rizikuoja savo gyvybe.
„Vargu, ar į kalnus važiuosite paspirtuku, tikriausiai pasirinktumėte ką nors tinkamesnio. Keista, tačiau vandenyje šį principą pamirštame ir įsivaizduojame, kad kone bet kokia priemone galime perplaukti vandenyną.
Iš tiesų, kiekviena gamykloje pagaminta priemonė turi tinkamumo sertifikatą, kuriame nurodytos techninės galimybės, pvz., ar priemonė skirta tik uždariems vandens telkiniams, jūros pakrantei, ar ja galima išplaukti į atvirą jūrą ar net vandenyną.
Taip pat sertifikate nurodoma kokioms oro sąlygoms (pvz., kokio stiprumo vėjui) esant priemonę galima eksploatuoti ir panašiai. Yra labai daug įvairiausių aspektų, į kuriuos būtina atsižvelgti“, – sako kapitonas.
Buriavimo mokyklą turintis ir paskaitas apie saugumą vandenyje vedantis V. Vizbaras patikina, kad norint būti saugiam laive, reikės į savo saugumą investuoti – rinktis tikrai patikimas, kokybiškas priemones, taip pat, priklausomai nuo laivo ar kitokios priemonės tipo, gali tekti įsigyti individualias ir kolektyvines saugumo priemones.
„Tikriausiai dažnas pirmiausiai pagalvoja apie gelbėjimosi liemenę. Ši taip pat turi savo aprašymą ir techninį pasą, kur įrašyta, kam ji skirta, kokiomis oro sąlygomis gali būti naudojama. Vienos liemenės skirtos maudynėms pliaže gelbėtojų akivaizdoje, kitos skirtos nuo kranto nutolus 200-300 metrų, tai pat yra atskiros liemenės, skirtos išplaukus į jūrą, kitos – tinkamos vandenynui.
Reikia atsižvelgti ir į laive esančių žmonių patirtį, jų mokėjimą plaukti ar išsilaikyti ant vandens, fizinį pasirengimą bei daugelį kitų veiksnių.
Taip pat liemenės skirstomos į mėgėjiškas ir profesionalias. Profesionalioms liemenėms keliami itin griežti reikalavimai“, – vardija kapitonas.
Jis sako, kad, tarkime, net ir sportui ar gelbėjimuisi yra reikalingos skirtingos liemenės. „Taip pat liemenės gali būti automatinės ir ne. Priklausomai nuo liemenės tipo ir kokybės, skiriasi ir jų kaina. Jei norite pasirūpinti savo saugumu, teks suploti nemenką pinigų sumą“, – patikina jis.
Ar liemenę laivo keleiviai dėvi nuolat, ar ne, dažnai taip pat priklauso nuo kiekvieno asmeninės atsakomybės bei kapitono reikalavimų.
„Dažnai reikia atsižvelgti ir į laive esančių žmonių patirtį, jų mokėjimą plaukti ar išsilaikyti ant vandens, fizinį pasirengimą bei daugelį kitų veiksnių. Jei nesate užtikrinti savo jėgomis, dėl atsargumo reikia apsirengti liemenę net esant visiškam štiliui“, – pataria jis.
Jo vadovaujamame laive „Brabander“, kuriuo šiemet Baltijos jūroje plaukė ir „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyviai, liemenes esantiems ant denio dėvėti būtina.
„Denis – ne vieta deryboms, čia galioja ganėtinai aiškios taisyklės. Jame turime ne tik itin geras automatines liemenes, kurias dėvintis žmogus, net ir be sąmonės iškritęs už borto, vandenyje plūduriuotų. Liemenė automatiškai išsiskleistų.
Yra ir atskiros gelbėjimosi liemenės, kurias reikėtų apsirengti, jei nutiktų nelaimė ir tektų perlipti į pripučiamą plaustą. Jos ne tik padeda išsilaikyti ant vandens, bet ir padeda taip greit nesušalti lediniame vandenyje“, – paaiškina V. Vizbaras.
Birželio mėnesį Lietuvoje nuskendo 32 žmonės, daugiau nei buvo aukų kai kuriose vietose, kuriose vyksta karas. O mes juk nekariaujame.
Be to, jis pridūrė, kad burlaiviu keliavę ekspedicijos dalyviai prie laivo buvo prisitvirtinę specialiais saugos diržais, kad neįkristų į vandenį. „Griežčiausiai teko prižiūrėti operatorius, kad šie, susitelkę į filmavimą, neiškristų, nors oro sąlygos buvo sąlyginai geros“, – sako jis ir džiaugiasi, kad „Brabander“ yra apdovanotas prizu už ilgametę saugumo politiką laive.
Tačiau vien liemenių ir saugo diržų gali taip pat nepakakti – reikia turėti priešgaisrinę įrangą, kuri, kaip ir liemenė ar kitos saugos priemonės, turi būti patikrintos ir tinkamai veikiančios. Tarkime, valstybiniuose laivuose saugumo priemonės turėtų būti tikrinamos kiekvieno sezono pradžioje.
Vargu, ar į kalnus važiuosite paspirtuku, tačiau vandenyje šį principą pamirštame ir įsivaizduojame, kad kone bet kokia priemone galime perplaukti vandenyną.
„Laive turi būti ir individualios (liemenė, diržai, gelbėjimosi ratas ar pan.) ir kolektyvinės (pripučiami plaustai ir pan.). Profesionalūs laivai dar turi ir galingus prožektorius reikalingus paieškai, specialias sistemas leidžiančios aptikti žmogų vandenyje ir pan., todėl ir sakau, kad norint užtikrinti savo saugumą reikia investuoti“, – pasakoja kapitonas.
Jis sako, kad jei jau negalvojate apie save, pagalvokite apie gelbėtojus, kurie dėl kažkieno neatsakingumo rizikuoja savo gyvybe ir dažnai esant prastoms oro sąlygoms šoka į vandenį ir kateriu plaukia padėti atsidūrusiems nelaimėje.
