Gyvenimas

2019.06.30 17:21

Antras pagal dydį Estijos miestas Tartu – draugiškas žmogui, bet apgaulingai ramus

Rasa Keliuotytė, „Gimtasis Rokiškis“ 2019.06.30 17:21

Pirmą kartą atvykęs į antrąjį pagal dydį Estijos miestą Tartu, turintį apie 100 tūkst. gyventojų, nepajunti jokio didmiesčio šurmulio: gatvės apytuštės, nevargina automobilių kamščiai, nuo kaitros ir dulkių saugo galingų medžių lapija, centras kompaktiškas ir neklaidus, todėl navigacinę sistemą galima išjungti.

Pirmą kartą atvykęs į antrąjį pagal dydį Estijos miestą Tartu, turintį apie 100 tūkst. gyventojų, nepajunti jokio didmiesčio šurmulio: gatvės apytuštės, nevargina automobilių kamščiai, nuo kaitros ir dulkių saugo galingų medžių lapija, centras kompaktiškas ir neklaidus, todėl navigacinę sistemą galima išjungti.

Pirma mintis apie Tartu buvo tokia: „Koks draugiškas žmogui miestas.“ Ir pirmasis įspūdis, pabuvus ilgiau ir pamačius daugiau, nepasikeitė. Iš tiesų, Tartu labai patogus ir komfortiškas miestas gyventi – viskas čia tarnauja žmogui, o ne žmogus miestui.

Tik ramybė apgaulinga. Tai senas universitetinis miestas, visuomet pilnas jaunimo ir veiksmo, laikomas kultūrine šalies sostine, o 2024 m. tapsiantis Europos kultūros sostine. Ir renginių čia labai daug.

Savaitgalio viskam neužtenka

Ketindami praleisti savaitgalį Tartu, kruopščiai susiplanavome, ką norime pamatyti. Tik viskam neužteko laiko. Apie lankytinus Tartu objektus galima pasiskaityti internete, tačiau iš to, ką pamatėme, tikrai rekomenduojame Estijos nacionalinį muziejų, be abejo, senamiestį ir Šv. Jono bažnyčią, universitetinį miestelį, medinių namų kvartalus Karlova ir Supilinn.

Gamtos mylėtojams patariame užsukti į universiteto botanikos sodą, įsikūrusį centre, o norintiems unikalumo – į pelkes. Tik į jas iš Tartu važiavome apie valandą, bet nenusivylėme.

Bene labiausiai miestą garsina Tartu universitetas, įkurtas 1632 m. Gustavo II Adolfo. Jis žymus savo observatorija, menų muziejumi, biblioteka bei botanikos sodu.

Rotušės aikštė – istorinis Tartu centras. Rotušės bokšte yra apie dvidešimt varpelių, kurie kelis kartus per dieną groja nuostabias melodijas. Jeigu norite jų paklausyti – būkite kuo arčiau rotušės bokšto kiekvieną dieną 12.01, 18.01 ir 21.01 val. Mes jas išgirdome, užkandžiaudami lauko kavinukėje, kurių daug įsikūrę pačioje Rotušės aikštėje.

Čia pat – ir garsioji besibučiuojančiųjų studentų skulptūra su fontanu. Populiari vieta asmenukėms, žavinti paprastumu ir įamžinanti šio miesto dvasią.

Verta užsukti į netoli rotušės stovinčią Šv. Jono bažnyčią (Jaani kirik). Tai tikrai unikali XIV a. statyta šventovė, plytinės gotikos šedevras, kuris buvo smarkiai apgriautas per Antrąjį pasaulinį karą, bet vėliau atstatytas. Teigiama, jog iki sugriovimo bažnyčią puošė per 1000 statulų. Lipome ir į bažnyčios bokštą, kad pasigėrėtume Tartu panorama, tačiau į atviras bokšto erdves patekti galimybių nėra, teko žvalgytis pro langus.

Apsilankėme ir Dumo katedros griuvėsiuose. Katedra kadaise didingai stovėjo ant Toomemagio kalvos kartu su tvirtove. Katedra ir tvirtovė buvo sugriautos Livonijos karo metu XVI a. Dabar ją supa nuostabus parkas, apačioje driekiasi teniso kortai. Parke daug skulptūrų, kaip ir visur mieste. Ėjome garsiuoju Angelų tiltu, aplenkdami Velnio tiltą.

Paklajojome ir po Tartu gatveles, skverus, parkus, užsukome į botanikos sodą, turgų, parduotuves, pasisėdėjome senamiesčio kavinukėse ir išbandėme ką tik „paleistus“ pusiau elektroninius miesto dviračius.

Paskolą būstui gauti nesunku

Medinių namų kvartalai Karlova ir Supilinn, vienas ir kitas, yra netoli centro, tačiau skirtingose pusėse. Tai tikrai unikalu – seni mediniai namai rūpestingai rekonstruoti, kai kuriuos dar tik rengiamasi tvarkyti, bet atrodo labai gražiai. Aišku, tai gyvenamieji namai. Beje, kaip sužinojome iš vietinių lietuvių, Supilinn pavadinimas reiškia „Sriubos rajonas“. Jo gatvės pavadintos daržovių pavadinimais. Pavyzdžiui, Žirnių, Bulvių ir pan.

Kaip paaiškino Tartu jau kurį laiką gyvenantys lietuviai, mediniuose namuose net likusios krosnys, jomis ir šildomas žiemą šis paveldas. Malkomis. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl mūsų pažįstami, ieškodami nuosavo būsto Tartu, vis dėlto nusprendė pirkti šiuolaikinį variantą. Pasakojo, kad banko paskolą būstui įsigyti gavo labai lengvai, be jokių biurokratinių kliūčių. Užteko vien to, kad čia dirba, nesvarbu, kad neturi Estijos pilietybės.

Būstą planuoja pirkti naujame dviejų aukštų name – kvartale, kuris, estų nuomone, gerokai nutolęs nuo centro, ties miesto riba, o Vilniuje gyvenusių lietuvių manymu, esantis visai arti, maždaug 10–15 min. iki centro automobiliu ar visuomeniniu transportu, kuris nemokamas. Už moderniai įrengtą trijų kambarių būstą su baldais ir rūsiu tektų pakloti 105 tūkst. eurų.

Dviračiai ir transportas

Kaip tik tą dieną, kai atvykome, Tartu atsirado miesto dviračiai – pirmąją dieną jais buvo galima naudotis nemokamai. Paskui, kaip supratome, nemokami jie bus ribotą laiką.

Dviračiai iš karto tapo populiarūs – visose gatvelėse jais zujo miestiečiai. Važiuojant reikia minti, bet be jokių pastangų, todėl labai lengva net karštą dieną sukarti nemažus atstumus. Dviračius išbandėme ir mes – puikus dalykas. Taupai laiką, mažiau pavargsti.

Anot Tartu gyvenančių lietuvių, susisiekimo galimybės čia sudarytos puikios. Pavyzdžiui, gyvenantiems už miestų, visuomeninis transportas – nemokamas. O šiaip po palyginti nedidelį senamiestį ir centrą transportu važinėti neverta – savaitgaliais nemokamai gali čia pasistatyti automobilį ir viską nesunkiai pasiekti pėsčiomis, dar geriau – miesto dviračiu.

Iššūkis tradicinei nacionalinio muziejaus koncepcijai

Eidami į Estijos nacionalinį muziejų, galvojome – bus muziejus kaip muziejus, bet tai, ką pamatėme, – tikrai įspūdinga. Oho. Galima pavydėti. Modernus, „išmanus“, beje, ir brangus, kainavęs estams daugiau nei 63 mln. eurų, bet vertas. Taigi nenuostabu, kad net karštą savaitgalį jame buvo pilna žmonių, ypač mokinukų.

Muziejuje – ne tik tūkstančių tūkstančiai objektų, supažindinančių su estų kultūra, šalies istorija; čia gali aikčioti nuo integruotų išmaniųjų technologijų, įtraukiančių lankytojus į estų kasdienybės istoriją.

Ne veltui muziejus išsyk sulaukė pripažinimo. Praėjus metams nuo pastatymo, jį aplankė 268 tūkst. žmonių, iš jų 15 proc. – užsienio šalių turistai. Du kartus iš eilės didžiausiame kelionių internetiniame puslapyje „TripAdvisor“ muziejus įvertintas aukščiausiais balais. Jis pelnė ir prestižinį Kenneth Hudson apdovanojimą už tai, kad metė iššūkį tradicinei nacionalinio muziejaus koncepcijai.

Žygis po pelkes

Į Meenikunno pelkes mus lydėjo Tartu gyvenantys lietuviai, todėl lengvai jas radome. Pelkių, kaip ir jų pėsčiųjų takų, yra ir Lietuvoje, todėl per daug nesiplėsime. Tik į akis krito begalinė tvarka ir švara – jokių šiukšlių, visuose tualetuose yra tualetinio popieriaus, gausu įvairių poilsio vietelių ir jokių vandalizmo pėdsakų.

Matėme labai daug retų, įdomių augalų, tačiau jokių įspėjamųjų užrašų, kad negalima skinti, rauti, nes, matyt, tokių atvejų beveik nepasitaiko. O žmonių atvyksta nemažai – automobilių stovėjimo aikštelė buvo pilna.

Gamtos ir technologijų dermė

Kas krito į akis važinėjant po Estiją? Besidriekiantys miškai ir vos vienas kitas kirtimas. Galvojau, kad Lietuva – labai žalias kraštas, žalesnio nebegali būti, bet pavažinėjus po Estiją atrodo kitaip.
Estai labai tausoja miškus ir gamtą, nepuola kirsti senų medžių, o rūpestingai juos prižiūri ir leidžia vešėti. Didžiąją Estijos teritorijos dalį – apie 50 proc. – sudaro miškai. Tai viena švariausių valstybių pasaulyje. Dėl didelio miškingumo ir sąlyginai nedaug gyventojų, oras čia švarus ir sveikas.

Į akis krito tai, kad čia daug gyvenamosios erdvės, nemažai sutvarkytų vienkiemių. Gyventojų tankis Estijoje vienas iš mažesnių pasaulyje – 29,69 gyventojo/kv. km, Lietuvoje – 45,54.
Kita vertus, Estija yra aukšto ekonomikos lygio šalis, čia klesti naujausios technologijos ir telekomunikacijos. Pvz., „Skype“ programėlė išrasta būtent Estijoje. Be to, tai itin raštinga valstybė, vos keli procentai šalies gyventojų laikomi neraštingais.

Turbūt tokia dermė ir daro gyvenimą čia komfortišką. Iš trijų Baltijos šalių vienintelėje Estijoje pastaruoju metu ėmė daugėti žmonių – 2019-ųjų sausio 1-ąją čia buvo 1 366 020 gyventojų, praėjusių metų pradžioje – 1 361 683. Taigi per metus šalyje ėmė gyventi 4337 gyventojais daugiau.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.