Išradingumo nestokojančios Varšuvos turistinės kompanijos sugebėjo sukurti verslą ir iš tokio originalaus Lenkijos sostinės palikimo kaip sovietinių laikų reliktai. Dabar lenkai siūlo temines ekskursijas po miestą ir sovietiniams laikams skirtus muziejus.
Viena tokių turistinių kompanijų, pasivadinusi „Varšuvos užkulisiai“, vežioja Vakarų šalių turistus restauruotais sovietinių laikų mikroautobusais ir rodo, kas dar liko Varšuvoje nuo stalininių laikų, nors nemaža dalis šiuolaikinių lenkų norėtų nugriauti visą šį abejotinos vertės turtą.
„Manau, pamatyti tokius pastatus, pasivažinėti tokiu automobiliu tikrai šaunu, lyg grįžtum į praeitį. Sovietiniu turizmu užsiimantys lenkai pripažįsta, kad užsieniečius labiausiai domina kaip iš tikrųjų žmonės gyveno už „geležinės uždangos“, – kalbėjo turistė iš Airijos Rose Curran.
Varšuvoje veikia net keli specializuoti muziejai skirti socializmo laikams.
„Mes „parduodame“ turistams savo gyvenimo būdą, išaugusį ir iš komunizmo laikų, kai visi turėjo gyventi komunoje, padėti vieni kitiems, paskolinti dviratį, pastovėti eilėje prie sviesto ir pasidalyti mažomis pergalėmis, pavyzdžiui, gavus tualetinio popieriaus. Tai atrodo juokinga, nors mūsų tėvams nebuvo lengva“, – sakė „Warsaw behind the scenes“ gidas Marekas Sidorenko.
Tarp muziejų ir toks, kuriame galima išvysti ir dabar jau beveik išnykusių neoninių reklamų. Šį pokario laikais Amerikoje ir Vakarų Europoje labai populiarų lauko reklamos būdą bandyta kopijuoti ir sovietinėse šalyse.
„Nebūtinai tai domėjimasis politika, labiau estetika, vaizdine puse, daiktais, kuriuos žmonės naudojo, parduotuvėmis, kur apsipirkdavo, restoranais, kur vakarieniaudavo. Vokiečiai pavadino tai „Ost-algie“, – kalbėjo neono reklamų muziejaus įkūrėjas Davidas Hillas.
Ir iš tikrųjų, Varšuvoje galima pamatyti ir tipinį kokių 1960-ųjų sovietinį butą, ir apytuštę tų laikų parduotuvės vitriną, tų laikų prekių, bei buitinės technikos pavyzdžių, taip pat ir to laikmečio automobilių.
„Niekas nei tada, nei dabar negali pagalvoti, kad sovietinės Lenkijos laikai bus madingi. Pats esu to pavyzdys, nes gyvenau sovietinėje Lenkijoje. Žinau, tuos laikus ir tai, kad daugybė tų laikų daiktų buvo sunaikinti, išmesti, nes asocijavosi su bloga epocha.
Dabar įsiliejome į Vakarus. Bet kai kurios mašinos išgyveno, išliko įvairių aparatų ir mes norime juos išlaikyti, o ne naikinti. Nesvarbu, koks tai buvo laikas – žmonės jame gyveno, mes turėjome gyventi ir sugebėjome išsiversti“, – sakė automobilių muziejaus įkūrėjas Tomaszas Szczesny.
Vyresni Vakarų šalių turistai turėtų atpažinti šiuose eksponatuose pablukusias savo jaunystės laikų automobilių, baldų ar magnetofonų kopijas, bet sunku pasakyti, ar jaunesni vakariečiai susidarys teisingą įspūdį apie tai, ką su visuomene gali padaryti diktatoriškas, vien savo išlikimu besirūpinantis režimas.
Plačiau – Sauliaus Masalsko reportaže:
