Gyvenimas

2019.06.27 13:37

Žuvies pasirinkimas lemia ne tik vakarienės meniu: kokią žuvį valgyti, kad ji neišnyktų

LRT.lt2019.06.27 13:37

Ar žinote, kad atsakingai rinkdamiesi žuvį savo stalui, galite išsaugoti nykstančias žuvies rūšis? Minint Tarptautinę žvejų dieną, Lietuvos gamtos fondas (LGF) kviečia visus peržiūrėti savo įpročius ir taip prisidėti prie didelių pokyčių žuvies rūšių įvairovės išsaugojimui.

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, visą reikalingą informaciją jau labai greitai galėsite rasti vienoje vietoje – visuomenei bus pristatytas atnaujintas žuvies ir jūros produktų vadovas sąmoningam vartotojui „Žuvies gidas“.

Pasak pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos, nuo 1961-ųjų žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos ištekliai – nenuostabu, kad nemažai rūšių atsidūrė dideliame pavojuje. Mokslininkai prognozuoja, jog, nieko neikeičiant, jau artimiausiais dešimtmečiais mes iš viso nebeturėsime komercinių žuvies išteklių.

„Labai svarbu suprasti, jog rinktis žuvį atsakingai – nereiškia jos visiškai atsisakyti. Žuvis yra skanus ir naudingas sveikatai produktas, tad juo mėgautis tikrai reikia. Tiesiog prisiminkime, jog pasiūlą formuoja ne gamintojai, o vartotojai. Nei žuvies mėgėjai, nei žvejai, nei tiekėjai nenori, kad žuvies nebeliktų.

Bėda ta, kad žuvies išteklių sąskaita siekiama gauti kuo didesnį pelną, o didelė konkurencija tarp žvejų neleidžia savanorišku pagrindu riboti mažėjančių išteklių gaudymo – juk visada atsiras žvejų, kurie į tokius susitarimus numoja ranka. Visgi žvejai ir žvejybos įmonės tikrai negaudytų tiek daug nykstančių žuvų, jei vartotojai vengtų jas pirkti ir rinktųsi tik tas rūšis, kurių ištekliai yra gausūs“, – teigia LGF ekspertas Robertas Staponkus.

Taigi, ką svarbu žinoti, perkant žuvį ir jūros gėrybės?

Pirmiausia, pasidomėkite, kur šios buvo sugautos ar užaugintos. Klausimai gali paskatinti verslininkus pardavimui ieškoti gausesnių ir atsakingai gaudomų rūšių. Nepirkite į Raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliai gyvenančių žuvų rūšių kaip, sakykime, jūros ešerio.

Šios žuvys auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o jų žvejyba menkai reguliuojama. Geriau rinktis didesnes žuvis, nes, jei perkate jauną, mažo dydžio žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto išneršusi. Rekomenduojama ieškoti vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui: karpių, strimelių, Baltijos šprotų ir kitų. Taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus šviežesnė ir kokybiškesnė.

LGF, bendraudarbiaudami su Pasaulio gamtos fondu (WWF), visuomenei netrukus pristatys atnaujintą žuvies ir jūros produktų vadovą sąmoningam vartotojui „Žuvies gidas“, kurio paskirtis – padėti atsakingai išsirinkti žuvį ir kitas jūros gėrybes, tausojant jų išteklius.

Leidinyje žuvys suskirstytos į tris kategorijas: „Valgykite į sveikatą!“, „Atsargiai – pasidomėkite ir pagalvokite!“ ir „Nepirkite!“. Kategorijoms žuvys priskiriamos pagal jų išteklių gausumą ir intensyvios žvejybos keliamą grėsmę.

„Valgykite į sveikatą!“ žuvų grupėje esančioms žuvims net ir intensyvi žvejyba nekelia grėsmės išnykti. Deja, šioje kategorijoje kasmet vis mažėja žuvų rūšių, kurias galima rinktis ramia sąžine.

Be dvejonių galite pirkti MSC ir ASC sertifikuotus produktus, kurių žvejyba yra stebima sertifikatą suteikiančių organizacijų. Taip pat žuvies, jūros gėrybių rūšis, kurios yra vis dar gausios: silkės ir strimelės, Baltijos šprotai midijos ir pan.

„Atsargiai – pasidomėkite ir pagalvokite!“ grupės žuvims intensyvi žvejyba kol kas dar nekelia grėsmės išnykti, tačiau rekomenduojama mažinti jų pirkimą bei vartojimą dėl to, kad vis dar neturima pakankamai duomenų apie šių žuvų rūšių paplitimą (jų gali būti daug mažiau, negu manoma) arba jų žvejybos, auginimo būdai kenkia aplinkai.

Prie šios grupės priskiriama juodadėmė menkė, uotas, Kuršių marių sterkas, pangasija, užauginta Vietname, upinė plekšnė, ūkiuose užauginti eršketai ir vaivorykštiniai upėtakiai.

„Nepirkite!“ kategorijoje esančių žuvų rūšių rekomenduojama visai nepirkti, tokiu būdu neprisidėti prie intensyvios jų žvejybos, nes žuvų pagaunama kur kas daugiau nei iš tiesų leidžiama.

Minėtoms žuvų rūšims gresia išnykimas, o jų žvejyba kelia didelį pavojų aplinkai. Jei turite galimybę, pasistenkite nepirkti ungurio, menkės, oto, jūros ešerio, daugumos rūšių tuno, taip pat ryklių ir rajų mėsos, tropinių krevečių.

Pasidomėti reikėtų ir apie tokias žuvis, kaip jūros lydeka, Aliaskinė rudagalvė menkė, skumbrė, šiaurinės krevetės, paprastasis vilkešeris.

Šių žuvų populiacija skiriasi skirtinguose vandenyse, taip pat nuo auginimo būdų, tad, renkantis šias žuvis, reikia pasidomėti, iš kur jos atkeliavusios, kokiu būdu gaudytos, kaip augintos.

Taigi, siekiant išsaugoti žuvies ir jūros gėrybių išteklius, didelė atsakomybė tenka būtent vartotojams. Prisiminkite, jog rinkdamiesi žuvį mes lemiame kur kas daugiau nei vakarienės meniu – taip formuojame pasaulines žvejybos tendencijas.