Gyvenimas

2019.06.28 08:20

Pelėdų ūkyje galima pamatyti ir Hario Poterio Hedvigą: vaikai atpažįsta iškart

LRT radijo laida „Gimtoji žemė“, LRT.lt2019.06.28 08:20

Kiekvienas panorėjęs pelėdos laikyti negalės – jų laikymui keliami itin griežti reikalavimai, LRT RADIJO laidoje „Gimtoji žemė“ sako 18 šių paukščių pelėdų ūkyje auginantys Mažena ir Slavomiras Tabero. „Visi mūsų paukščiai yra gimę nelaisvėje. Mes neturime teisės jų paleisti. Jeigu pelėda pabėgtų ir negrįžtų, mums būtų skirta bauda“, – tikina M. Tabero.

M. ir S. Tabero sodyboje Vilniaus rajone, Rudaminoje, galima pamatyti paukščių, kurie įprasti tik laukinėje gamtoje – tai pelėdos. Ten gyvena net 18 pelėdų, o iš esamų 200 pelėdų rūšių galima pasigrožėti net devyniomis.

Kiekviena iš auginamų pelėdų turi savo aptvarą, kadangi suleistos drauge kovotų dėl išlikimo. Įdomu ir tai, kad ne kiekvienas, panorėjęs auginti pelėdas, gali tai padaryti – jų laikymui keliami itin griežti reikalavimai.

Be 18 laikomų pelėdų, pora augina ir 2 vanagus bei 2 sakalus. Pasak M. Tabero, ne visos pelėdos yra pripratusios prie žmonių, tad kai kurias galima pamatyti tik aptvare kaip zoologijos sode, o kai kurias – net palaikyti.

Kiekviena turi skirtingą balsą. Liepsnotoji – pikčiurna. Pyksta ir leidžia garsus.

Iš arti galima pamatyti liepsnotąją pelėdą, kurios veidas – širdelės formos, tad šis paukštis – dažnas vestuvių, vaikų gimtadienių svečias. Ūkyje galima pamatyti ir bengalų apuoką, o laplandinę pelėdą galima ir palaikyti. Tai pelėdos, nuo mažens pripratusios prie žmogaus, sako M. Tabero.

„Dydžiai skiriasi – kiekviena rūšis skirtinga. Mažiausias – baltaveidis afrikietiškas apuokas, kurio svoris maždaug apie 150 g. Didžiausia, kokią turime, gimė prieš 2 metus. Tai didysis apuokas, kurio svoris viršija 4 kg“, – pasakoja ji.

Kai kurios pelėdos mėgsta skleisti visokius garsus. Pavyzdžiui, liepsnotoji pelėda „kalba“, kai pyksta: „Kiekviena turi skirtingą balsą. Liepsnotoji – pikčiurna. Pyksta ir leidžia garsus.“

Augintojai pelėdas kartais parsineša ir į namus. Tai, pasak jų, joms jokio streso nekelia. Apsilankiusieji pelėdų ūkyje užduoda įvairių klausimų – kaip sako M. Tabero, įdomiausia, kai žmonės klausinėja ir vyksta dialogas. „Keisčiausius klausimus dažniausiai užduoda vaikai. Pavyzdžiui, ar pelėdoms krenta nagai“, – sako ji.

Ant pelėdų augintojų pečių krenta nemenka atsakomybė. M. Tabero pasakoja, jog liepsnotoji pelėda yra pabėgusi net kelis kartus. Laimei, jos vyras ją sugavo, o jeigu to nebūtų pavykę padaryti, augintojams būtų buvusi skirta bauda.

„Kadangi visi mūsų paukščiai yra gimę nelaisvėje, laisvėje jie neišgyventų. Mes neturime teisės jų paleisti, viskas įregistruota, yra visi leidimai. Jeigu pelėda pabėgtų ir negrįžtų, mums būtų [skirta] bauda, vyksta patikrinimai. Kiekvienas paukštis yra žieduotas“, – kalba pašnekovė.

Pelėdų auginimas didelių problemų nekelia. Svarbiausia – kartą per dieną pamaitinti. Nors yra naktiniai, paukščiai maitinami dieną peliukais arba vienadieniais viščiukais. Tačiau išlaikymas atsieina itin brangiai, nors dabar jau pelėdų ūkis neša ir šiokį tokį pelną.

Pelėdų, kaip ir kiekvieno kito paukščio, charakteriai skirtingi – anot M. Tabero, tai priklauso ir nuo rūšies, ir nuo kitų dalykų, o skirtingų veislių pelėdos pešasi.

Pelėdų ūkyje galima pamatyti ir knygų bei filmų herojaus Hario Poterio augintą pelėdą Hedvigą – dauguma vaikų ją iškart atpažįsta. Taip pat čia galima pasigrožėti pelėsakaliu, meksikietišku vanagu, raibąja ar namine pelėdomis, Kanados apuoku. Beje, tolimiausias lankytojas, užsukęs apžiūrėti pelėdų ūkio, buvo atvykęs būtent iš Kanados.

M. Tabero pažymi, jog dažnai manoma, kad apuokas – tai vyriškosios giminės pelėda, tačiau tai – netiesa: „Jei pelėda – be ausyčių, su ausytėmis – apuokai. Tik tuo ir skiriasi.“

O paklaustas, kodėl pasirinko auginti būtent tokius paukščius, S. Tabero tikina – tai labai gražūs ir ramūs paukščiai, skleidžiantys gerą aurą.

Plačiau – laidos įraše (nuo 14.38 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.