Gyvenimas

2019.07.12 05:30

Feisbuko pažintys be ribų: aukšti 12-mečių reikalavimai antrajai pusei ir pradinukų „draugystės“ su vyrais

Audinga Satkūnaitė, LRT.lt2019.07.12 05:30

Nors feisbuko asmeninius profilius galima turėti tik nuo 13 metų, tačiau kai kurie tėvai juos padeda susikurti savo pradinukams vaikams. Vėliau nustemba, kaip į 8-metės dukros „draugų“ sąrašą galėjo patekti suaugę vyrai. Vaikai jau atranda ir feisbuko pažinčių grupes, kur ieško ne tik romantinių, bet ir seksualinių santykių.

Bendravimas feisbuko platformose

Jeigu suaugusieji mano, kad feisbuko pažinčių grupės tėra nekaltas žaidimas, jie turėtų pamatyti 12-metės merginos prisistatymą ir reikalavimus antrajai pusei. Ji prisistato esanti panseksuali, prisijungia visą laiką, kai turi internetą, mėgsta labiau callinti nei chatinti. Jos reikalavimų sąrašas nemenkas: ieško 12–14 metų vaikino arba merginos, kurie suportintų LGBTQ, suprastų humorą ir medinius bajerius.

Feisbuke egzistuoja ne viena uždara pažinčių grupė, kur nurodomas amžiaus cenzas. Pavyzdžiui, kai kurios grupės kviečia prisijungti ketvirtokus, o kitos atviros tik šeštokams. Prie vienos pažinčių platformos „Pažintys nuo 12 metų“ nusprendžiau prisijungti ir aš – portalo LRT.lt žurnalistė. Tai padaryti buvo lengviau, nei tikėjausi.

Savo anketos profilio nuotrauką įdėjau abstrakčią, o kaip gimimo datą nurodžiau 2005 metus. Neilgai trukus sulaukiau vieno vyro žinutės: „Su kuo draugausiu? Veido nematyti.“ Sprendžiant iš rašiusiojo profilio nuotraukos, nepanašu, kad jam 15, ir netgi ne 20 metų. Tiesa, detalesnės informacijos vyro profilyje pateikta nebuvo.

Feisbuko pažinčių grupėje, prie kurios buvau prisijungusi, paaugliai bendrauja labai aktyviai. Jie prašo, kad jiems parašytų bx ar mx, – tai jaunimo žargonu reiškia vaikinas ar mergina. Pastarosios profiliuose mėgsta žaisti žaidimą, kur kviečia kitus paspausti atitinkamą veiduką, jei yra graži, jei draugautų, jeigu parašytų ir pan., arba įvertinti jų grožį iš pateiktos nuotraukos procentais.

Feisbukas yra virtęs tikru sąvartynu, kur randa užuovėją ir piktavaliai, ir ištvirkę asmenys. Vien formuluotė „Pažintys nuo 12 metų“ kelia nerimą.

Tyrinėtoje feisbuko pažinčių grupėje paaugliai labai atvirai parašo, kokius reikalavimus kelia antrajai pusei ir kad su bet kuo bendrauti neketina. Pavyzdžiui, viename merginos įraše buvo pateikta tokia informacija: „Rašyk – „labas“. Jei atsakau „labas“, tai turi pakviesti mane į draugus ar parašyti. Jei atsakau „ate“, tai vadinasi „ate“. Pasitaikė ir kur kas atviresnių viešų žinučių: „Kas paišdykauti?“

Feisbuke galima rasti ir tokių grupių, kaip „Pažintys nuo 10 metų“ ar „Pažintys nuo 11“, tačiau dauguma jų yra jau nebeveikiančios arba ne tokios aktyvios.

Palygino su kūdikio paleidimu autostradoje

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė dažnai susiduria su bylomis, kurių epicentre atsiduria vaikai. Būtent jie tampa suaugusių žmonių, kurie apsimeta mergaitėmis arba berniukais, aukomis. Vaikai neretai yra įtraukiami į internetinės pornografijos ar netgi seksualinių santykių pinkles. Anot pašnekovės, vaikų verbavimas, jų paieška ir išnaudojimas daugeliu atvejų vyksta būtent per feisbuko asmeninius profilius.

K. Mišinienė tikino feisbuke aptikusi tokią pažinčių platformą, kaip „Pažintys nuo 10 metų“. Jai nerimą sukėlė tai, kad ten esančios nuotraukos toli gražu nepriminė tokių, kurias turėtų matyti vaikai. K. Mišinienės įsitikinimu, jos aptikta feisbuko pažinčių platforma gali būti tik dar viena patiklių vaikų gaudyklė.

„Feisbukas yra virtęs tikru sąvartynu, kur randa užuovėją ir piktavaliai, ir ištvirkę asmenys. Vien formuluotė „Pažintys nuo 12 metų“ kelia nerimą. Tokio amžiaus vaikams feisbuko pažinčių profiliai tikrai nėra tinkama erdvė aklam bendravimui“, – teigė pašnekovė.

Nors pastaruoju metu yra daug kalbama, kokią žalą gali turėti pažintys internetinėje erdvėje, tačiau tai jaunų žmonių noro susipažinti per feisbuką nesumažina. Anaiptol – pažinčių grupės feisbuke lūžta nuo paauglių įrašų ir kvietimų susipažinti.

„Panašu, kad tik suaugusiesiems atrodo, kad apie pavojus mes daug kalbame. Tie vaikai, kurie dėl įvairių priežasčių gauna mažiau suaugusiųjų dėmesio ar turi kitų problemų, patys tarsi bando imituoti suaugusiųjų gyvenimą. Feisbuko pažinčių platformos yra ne kas kita kaip suaugusiųjų, nesugebančių susirasti partnerį, bandymai išspręsti tai internetinėje erdvėje. Vaikai tą irgi atkartoja“, – paaiškino K. Mišinienė.

Pašnekovė įžvelgia ypač didelę vaikų nepriežiūrą feisbuke, dėl kurios neiškentus tenka belsti į tėvų namų duris.

„Ne kartą buvo situacijų, kai neapsikęsdamos berniukų ir mergaičių profilių, į kuriuos jie atvirai kelia nuotraukas, aprašo, kur gyvena, mokosi, kreipėmės į jų tėvus ar artimuosius. Neseniai susidūrėme su mama iš Žemaitijos, kuri prisipažino 8 metų dukrai pati padėjusi sukurti asmeninį profilį feisbuke.

Mes jos paklausėme, ar žino, kokie asmenys yra mergaitės profilio „Draugų“ sąraše. Jame buvo suaugusių vyrų, kurie komentavo jos nuotraukas ir pan. Mama pasakė, kad nematė, ir informacija apie suaugusius vyrus ją nustebino. Galų gale ji pareiškė dukrai pasakysianti, kad tuos vyrus tiesiog užblokuotų“, – kalbėjo K. Mišinienė.

Ji tokias internetines erdves, kaip feisbuką, palygino su kūdikio palikimu autostradoje, tikintis, kad jis saugiai nuropos į kelkraštį.

Vaikai, kurie dėl įvairių priežasčių gauna mažiau suaugusiųjų dėmesio ar turi kitų problemų, patys tarsi bando imituoti suaugusiųjų gyvenimą.

„Panašu, kad apie pavojus reikia kalbėti nuolat. Nereikia tėvų ar vaikų gąsdinti paranojiškai, kad internete negalima bendrauti su kitais, ir liepti užsidaryti, tačiau reikia kalbėti apie realias grėsmes.

Iš tiesų vadinamieji „medžiotojai“ siaučia feisbuke. Yra ne viena byla, iškelta dėl vaikų tvirkinimo, jų išnaudojimo internete, kai suaugę vyrai prašydavo atsiųsti savo lytinių organų nuotraukų ir paskui jomis vaikus šantažuodavo, kai kuriuos išsiviliodavo į realų pasaulį. Taigi visa tai vyksta šalia, dabar ir Lietuvoje“, – sakė pašnekovė.

Internetinis bendravimas – atviresnis

Lietuvoje populiariausių socialinių tinklų („Facebook“, „Instagram“ ir kt.) asmenines paskyras gali turėti vaikai tik nuo 13 metų. Tačiau „Vaikų linijos“ savanorių mokytojos, psichologės Justinos Stefanovič patirtis rodo, kad profilius turi kur kas jaunesnio amžiaus, netgi pradinių klasių mokiniai.

„Dauguma žino, kad prisijungti prie feisbuko galima tik vyresnio amžiaus vaikams, tačiau jie to nepaiso. Jei jaunesnio amžiaus vaikai susikuria profilį pameluodami savo amžių, tai dažniausiai jų tikslas būna galimybė bendrauti su bendraklasiais, draugais“, – sakė pašnekovė.

Anot jos, šiuolaikiniams vaikams išmaniosios technologijos ir internetas yra natūrali gyvenimo dalis, todėl feisbuko pažinčių platformų savaime blogu dalyku laikyti nereikėtų. J. Stefanovič teigimu, feisbuko grupės „Pažintys nuo...“ atsiranda iš paaugliško noro ieškoti pirmųjų santykių, draugysčių.

„Dažnai internetas tampa ta vieta, kur galima susipažinti. Nors paauglystėje norisi santykių, tačiau neretai būna nedrąsu gyvai prieiti, paklausti ir bendrauti. Todėl internetas yra puiki erdvė išlikti anonimiškam ir užmegzti draugystę“, – kalbėjo J. Stefanovič.

Anot jos, paaugliai pamažu pradeda suvokti, kokie pavojai gali slypėti internete, tačiau jaunesnio amžiaus vaikai apie tai vis dar nesusimąsto.

„Vaikai internetinėje erdvėje yra gana atviri ir linkę apie save pateikti daug informacijos. Pavyzdžiui, dauguma feisbuko profilyje dalinasi tuo, kas jiems patinka, todėl tokį vaiką labai lengva užkalbinti“, – paaiškino pašnekovė.

J. Stefanovič teigimu, nors į internetą persikelia daug dalykų, kurie anksčiau buvo realaus gyvenimo dalis, tačiau vaikų ir paauglių poreikis bendrauti gyvai ir turėti ryšį su kitu realiame gyvenime išlieka.

Psichologė iš į „Vaikų liniją“ skambinusiųjų yra girdėjusi, kad vaikai dažnai su kažkuo susipažįsta, o vėliau paaiškėja, kad tai vyresnio amžiaus žmogus. Taip pat vaikai ir paaugliai neretai išgirsta prašymų atsiųsti savo intymių nuotraukų.

„Tuomet mums vaikai skambina ir klausia, kaip elgtis tokioje situacijoje, nes siųsti nuotraukos nenori, tačiau jie neva draugauja kelis mėnesius. Nors ta draugystė vyksta tik internete. Dažnai mūsų teiraujasi, kaip elgtis tuomet, kai jau nuotrauką išsiuntė. Tai, jog kažkas blogo įvyko, vaikas ar paauglys supranta po to, kai išsiuntus staiga nutrūksta ryšys. Tada jie išsigąsta, sutrinka ir nesupranta, kas vyksta“, – kalbėjo J. Stefanovič.

Anot jos, į „Vaikų liniją“ skambinantieji taip pat klausia, ar su internetiniu draugu eiti į susitikimą ir kaip pasiruošti pasimatymui.

„Dažnai vaikams ir paaugliams atrodo, kad jie tą žmogų labai gerai pažįsta, nors su juo internetu bendrauja mėnesį ar kelias savaites. Kalbėdamiesi su vaikais, bandome išsiaiškinti, kiek jie tą žmogų iš tiesų pažįsta“, – sakė psichologė.

Ne kartą buvo situacijų, kai neapsikęsdamos berniukų ir mergaičių profilių, į kuriuos jie atvirai kelia nuotraukas, aprašo, kur gyvena, mokosi, kreipėmės į jų tėvus ar artimuosius.

Jos pastebėjimu, dažnai internete vaikai ir paaugliai bendrauja kur kas atviriau nei gyvai, nes jaučiasi saugesni, tiki, kad jų istorijos ir pasakojimai išliks anonimiški.

Kas turėtų rūpintis saugumu?

Feisbuko pažinčių grupių, kuriose vaikai gali susipažinti, yra begalė ir jos yra vieni iš galimų vaikų išnaudotojų veikimo būdų.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė K. Mišinienė paklausta, ar yra Lietuvoje kokia nors institucija, kuri, pavyzdžiui, sektų feisbuko pažinčių grupes, sakė, kad tai lieka pirmiausia feisbuko atsakomybė.

„Policijos kriminalinė žvalgyba tikriausiai susidomėtų tam tikra nurodyta platforma, jeigu kas nors parašytų pareiškimą, nusakytų pavojingos veiklos požymius“, – svarstė pašnekovė.

Institucijos, kuri konkrečiai prižiūrėtų šio socialinio tinklo platformas, nustatyti nepavyko. Tačiau ne vienai galima pranešti apie internete pastebėtą žalingą ar neteisėtą turinį: pornografiją, vaikų seksualinį išnaudojimą, nesantaikos kurstymą, smurtą ar kitą neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis patikino, kad policija pagal galimybes stebi visą elektroninę erdvę, reaguoja į gautus skundus ir pareiškimus. Tačiau, anot jo, pareiškimų dėl neteisėtų veiksmų feisbuko pažinčių platformose yra gaunama labai mažai. Konkrečių atvejų pašnekovas neįvardijo.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovė ryšiams su visuomene Rasa Karalienė patikino, kad institucija nevykdo feisbuko ar kitų interneto platformų sekimo, o apie internete rastą neteisėtą ar žalingą informaciją praneša patys vartotojai.

Tokias internetines erdves, kaip feisbuką, galima palyginti su kūdikio palikimu autostradoje, tikintis, kad jis saugiai nuropos į kelkraštį.

„Norėtume priminti, kad už vaikų saugumą internete yra atsakingi ir patys tėvai. Jie turėtų domėtis, ką jų vaikai veikia internete“, – sakė R. Karalienė.

Jos tikinimu, RRT yra atsakinga už žalingo interneto turinio, darančio neigiamą poveikį nepilnamečiams, filtravimo priemonių aprobavimą. Prieigos prie viešųjų kompiuterių tinklų (interneto) paslaugas teikiantys asmenys ar institucijos (mokyklos, bibliotekos, kompiuterių salonai ir pan.) privalo užtikrinti RRT aprobuotų filtravimo priemonių įdiegimą ir veikimą.

Įvairūs pavojai tyko ne tik feisbuke, bet visame internete, todėl į pinkles gali patekti ir suaugusieji. Pasak R. Karalienės, už saugumą internete įvairiais aspektais yra atsakinga ne viena institucija – Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, policija, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos bankas, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir kt., įskaitant ir RRT. Pastaroji vykdo interneto karštosios linijos „Švarus internetas“ funkciją, kur visi interneto vartotojai gali pranešti apie internete pastebėtą žalingą ar neteisėtą turinį.