Gyvenimas

2019.06.25 21:33

Psichologė apie nuolatinį nuovargį: nėra paprasta pakeisti savo smegenų veiklą

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“2019.06.25 21:33

Dažnai sakoma, susiimk, ir visos depresijos praeis. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ gydytoja psichiatrė Ieva Viltrakytė sako, jog tarp psichoterapeutų, psichiatrų, psichologų yra juokiamasi – susiimti už kurios vietos? „Kaip ir kiti kūno negalavimai, taip ir smegenų funkcijos nėra mano valios pastangos“, – pažymi ji.

Anot gydytojos, pirmiausia žmonės ima ieškoti priežasties apčiuopiamuose, lengvai suvokiamuose dalykuose, pavyzdžiui, pradeda gerti vitaminus, lankosi pas šeimos gydytoją ar kitus specialistus. Kai priežastis nerandama, o jaučiamasi vis tiek negerai, t. y. žmogus jaučiasi pavargęs, prislėgtas, neenergingas, jam kažką skauda, maudžia, būtent tada į pagalbą ateina gydytojas psichiatras ar psichologas.

Depresija, nerimas, panikos atakos – jau linkstama šiuos dalykus įvardyti kaip rimtas ligas. Tačiau, kaip teigia gydytoja I. Viltrakytė, yra dvi asmenų grupės, skirtingai reaguojančios į psichinius sutrikimus.

Sakoma, reikia tik susiimti. Anot pašnekovės, tarp psichoterapeutų, psichiatrų, psichologų yra juokiamasi – susiimti už kurios vietos?

„Viena vis dar vadovaujasi požiūriu, kad depresija yra tinginių liga ir tau reikia susiimti, pasportuoti, būna pasakoma su ironija – „ir visos tavo depresijos praeis“. Bet atsiranda labiau besidominčių, išsilavinusių žmonių, kurie, nepriklausomai nuo amžiaus, pradeda sakyti, kad turime dalykus vadinti tikraisiais vardais: bandėme daug metų susiimti, bet to nepakanka“, – pažymi specialistė.

Pasak jos, tarp psichoterapeutų, psichiatrų, psichologų yra juokiamasi – susiimti už kurios vietos? „Nėra taip paprasta paimti ir savo valios pastangomis pakeisti savo smegenų veiklą“, – tikina pašnekovė.

Gydytoja, dirbanti ambulatoriniame sektoriuje, dažniau susiduria su „švelnesniais“ nuotaikos ar nerimo sutrikimais, o tikroji, klinikinė depresija – kai žmogus nebegali funkcionuoti: jis guli lovoje, nebegeba atlikti nei darbinės, nei socialinės, nei apskritai jokios veiklos.

Žmogus gali imti vengti artimųjų, nebekelti telefono ragelio, nebenorėti užsiimti prieš tai buvusiomis įdomiomis veiklomis. Prasideda savivertės bėdos.

„Kalbant apie vadinamuosius „švelniuosius“ variantus, visada būna žaismas: ar jau rašyti diagnozę? Kartais tai gali būti ne depresija, o adaptacijos sutrikimas, kai žmogus tam tikrose situacijose tam tikru gyvenimo etapu „nebepatempia“ jį užpuolusio krūvio“, – kalba ji.

Tada, anot I. Viltrakytės, žmogus nuolat jaučiasi pavargęs, nieko nenori, jo niekas nedžiugina, o kiti ima nervinti. Žmogus gali imti vengti artimųjų, nebekelti telefono ragelio, nebenorėti užsiimti prieš tai buvusiomis įdomiomis veiklomis ir pan.

Išraiškingas simptomas – miego sutrikimai: vienas negali užmigti, galvoja apie buvusius įvykius ar nerimauja dėl ateities, kitas gali atsibusti prieš suskambant žadintuvui ir nebegalėti užmigti.

Kaip ir kiti kūno negalavimai, taip ir smegenų funkcijos nėra mano valios pastangos.

„Prasideda žmogaus, labai sėkmingai funkcionavusio iki tol, savivertės bėdos, kai jis nebepasitiki savo jėgomis. Tokių atvejų yra, kai prieš tai daug pasiekęs žmogus sako: viskas, man atrodo, kad aš nebegaliu atlikti to, ką prieš tai mokėjau labai gerai“, – pažymi gydytoja psichiatrė.

Ima reaguoti ir kūnas – žmogus pradeda jausti keistus skausmus: maudimą skrandyje, skaudančią galvą, po visą kūną „vaikščiojančius“ skausmus.

Kol kas, anot I. Viltrakytės, vis dar delsiame ateiti pas specialistą dėl psichinių sutrikimų. Kartais tai – pasirinkimas, o kartais stebėti save ilgėliau ar pirma apsilankyti pas kitus gydytojus – privaloma, kad įsitikintume, jog tikrai nėra somatinių priežasčių.

Tad pulti pas psichiatrą nereikėtų – kaip sako ekspertė, yra angliškas terminas watchful waiting – rūpestingas savęs stebėjimas. Geriau pasijusti gali ir puikūs orai – nors kartais jie ir nepadeda, dažniausiai būsena šiltuoju metų laiku pagerėja.

„Reikėtų skirti dėmesio sau ir žiūrėti, ar man gerėja, ar turiu sau pripažinti, kad, kaip ir kiti kūno negalavimai, taip ir smegenų funkcijos nėra mano valios pastangos. Kai neužtenka pailsėti, jaučiu, kad atostogų nepakako, tikrai metas kreiptis [į specialistą]“, – pažymi gydytoja psichiatrė I. Viltrakytė.

Plačiau – laidos įraše (nuo 30.59 min.).

Parengė Indrė Česnauskaitė.

„Labas rytas, Lietuva“. I dalis. Nuolatinis nuovargis: jaunų žmonių mada ar rimtas organizmo sutrikimas?

Taip pat skaitykite