Gyvenimas

2019.06.23 22:54

Minios Kernavėje susirinko 52 kartą: prie didingų piliakalnių suliepsnojo Joninių laužas

linksmybės – nuotraukų galerijoje
LRT.lt2019.06.23 22:54

Sekmadienį įvairiuose Lietuvos kampeliuose žmonės burėsi kartu švęsti Joninių. Kernavėje vyko jau 52-oji Rasos šventė. Ant didingų piliakalnių buvo atliekamos apeigos, ruseno laužai, buvo pinami vainikai, buriama, šokama ir dainuojama.

Į šventę ant Kernavės piliakalnių minios pradėjo traukti jau nuo vidurdienio, nes tuo metu duris atvėrė amatininkų, tautodailininkų ir kulinario paveldo puoselėtojų mugė.

Vakarinė šventės dalis Pilies kalno papėdėje prasidėjo nuo 20 val., kur sukosi vartų ratelis. Nepaisant krikščioniškosios įtakos, Joninių šventė išlaikė daugumą pagoniškųjų tradicijų ir papročių.

Vartai, žymintys įėjimą į šventės teritoriją, yra svarbus Joninių simbolis. Pagal senąsias tradicijas kiekvienas praeidamas pro vartus turėdavo nusiprausti, simboliškai apsivalyti. Todėl anksčiau prie žolynais apkaišytų dviejų metrų aukščio vartų stovėdavo du žmonės. Vienas jų laikydavo ąsotį su vandeniu, o kitas – rankšluostį.

O kaip Joninės be burtų? Tikima, kad Joninių naktis yra puikus metas įvairiems būrimams ir ateities spėjimui. Šventės dalyviai Kernavėje skambant folkloro ansamblių ir kapelų atliekamoms dainoms sukosi apeiginiuose rateliuose ir pasidavė burtų magijai.

Ant Pilies kalno piliakalnio vyko nusileidžiančios saulės pagerbimas. O jai nusileidus ant Aukuro kalno piliakalnio įsiplieskė aukuras. Artėjant vidurnakčiui Kervanėje suliepsnojo didysis Joninių laužas, o ant piliakalnių buvo uždegtos stebulės.

Gerokai po vidurnakčio vyko vainikų plukdymas Neries upe ir visą naktį dalyvius linksmino folkloro ansambliai, liaudiškos muzikos kapelos, todėl dainų ir šokių netrūko iki paryčių. Pasitikus saulę, vyko tradicinis jaunystės ir grožio ritualas – prausimasis rasa.

Šventės akimirkas Kernavėje galite pamatyti nuotraukų galerijoje: