Jungtinėje Karalystėje ir visame pasaulyje gerai žinomas neolito laikų paminklas – Stounhendžo akmenys, kurie pagal vieną iš istorikų versijų galėjo būti senovinė observatorija. Tik dabar čia saulėgrįžos rytą susirinko paminėti ne saujelė akmens amžiaus žynių, o dešimt tūkstančių entuziastų priklausančių pačioms įvairiausioms pasaulio religijoms ir tikėjimams.
Nepabūgę vėsokos nakties tūkstančiai naujųjų druidų, kitokių pagonių bei tradicinių religijų pasekėjų ir visiškų ateistų stengėsi prasibrauti kuo arčiau legendinio Stounhendžo akmenų žiedo, kad iš ten pamatytų kaip saulė pateka pačiame šiauriausiame horizonto taške. Tai žymi vasaros saulėgrįžą.

Patekančią ilgiausios vasaros dienos saulę sutiko miškas fotografuojančių ir filmuojančių išmaniųjų telefonų, bei ištikimiausių saulės gerbėjų šūksniai ir dainos.
Pastaraisiais metasi Anglijos valdžia gerokai sustiprino tris tūkstančius metų menančio Stounhendžo apsaugą – jau nebeleidžiama laipioti ant senųjų akmenų, bet vasaros ir žiemos saulėgrįžas čia leidžiama sutikti.

„Tai turbūt pats unikaliausias kraštovaizdžio paminklas. Jis turbūt paskutinis akmenų ratas pastatytas šioje šalyje. Stounhendžas įkūnija tai, ką žmonija gali pasiekti dirbdama kartu, siekdama bendro tikslo“, – kalbėjo Stounhendžo ekspertas Simonas Bantonas.
Kita vertus, istorikai, archelologai, menininkai ir žyniai tebesiginčija, kam iš tikrųjų buvo pastatytas šis įspūdingo dydžio akmenų ratas. Turint omenyje, kad tokius mažiausi 25 tonas sveriančius akmenis reikėjo atvilkti keliasdešimt kilometrų, tikslas turėjo būti tikrai to vertas.

„Stounhendžas pastatytas ant saulėgrįžos linijos. Taigi žinome, kad žmonės, kurie jį statė norėjo pažymėti šią datą, nes jie pastatė monumentą, į kurio centrą tekančios saulės spinduliai šviečia būtent tokią dieną“, – Stounhendžo instituto direktorė Kate Logan.
Kol specialistai ir mėgėjai ginčijasi dėl Stounhendžo paskirties tikrieji saulės ir žemės garbintojai kiekvienais metasi stengiasi sutikti saulėgrįžas būtent čia. Neoficialiais duomenimis, šįmet vasaros saulėgrįžos saulėtekį Stounhendže pamatė apie dešimt tūkstančių žmonių.